Jei Europos Parlamentas (EP) pritars, dalis pakeitimų įsigalios atgaline data – nuo šių metų sausio 1 dienos.

Ministras Kęstutis Navickas sako, kad šis problemos sprendimas laikinas.

„Labai svarbus ir platesnis požiūris. Turi būti įvertintas daugialypis ūkininkų veiksmų indėlis į klimato kaitos poveikio mažinimą, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties plotų apželdinimas mišku, nusausintų durpynų ir šlapynių pradinės būklės atkūrimas, perėjimas prie neariminės žemdirbystės ir kitos tvaraus ūkininkavimo praktikos“, – pranešime teigė K. Navickas.

Teisėkūros procesas bus baigtas, kai dėl reglamento balsuos EP. Tikimasi, kad tai įvyks balandžio 10-11 dienomis.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.