Artėjantis euro įvedimas – ne tik papildomi rūpesčiai. Anot specialistų, juos sėkmingai įveikę pajusime ne tik apčiuopiamos materialinės naudos, bet ir nacionalinį pasididžiavimą savo šlovinga praeitimi.

Penki svarbūs skaičiai

Lietuvoje finišavo euroturas, kuriuo siekta, kad informacija, kodėl mūsų šalis netrukus taps devynioliktąja ES nare iš 28-ių, kuriose įvesta ši valiuta, ir ką tai mums duos, pasiektų kiekvieną gyventoją, iki šiol težinojusį, kad "euro kursas – trys su promilėmis". Vienas iš paskutiniųjų jo renginių vyko Kauno savivaldybėje.

Į seminarą atėjusiems kauniečiams Lietuvos banko atstovės priminė, kad euro įvedimas buvo viena iš stojimo į ES sąlygų, kuriai 2003 m. referendume vieningai pritarė Lietuvos gyventojai. Ir kad yra patvirtintas neatšaukiamas litų perskaičiavimo į eurus kursas: už vieną eurą – 3,45280 lito. O įsiminusieji šią skaičių kombinaciją vienu šūviu nušaus du zuikius, nes beveik toks pats ir nemokamos telefono linijos, į kurią galima paskambinti kilus menkiausiems su euru susijusiems neaiškumams, numeris – 8 800 34 528.

Kai kas atpigs

Minėtu kursu bus perskaičiuoti ir visi komunaliniai mokesčiai. Svarbu tai, kad susimokėti už juos nuo sausio 1-osios internetu litais jau bus neįmanoma – tai bus galima padaryti tik eurais. Tačiau tiems, kurių elektroninėse sąskaitose Naujųjų metų naktį bus litų, problemos nebus – jie automatiškai bus pakeisti į eurus.

Įvedus eurą, nenuvertės ir santaupos, tačiau išnyks lito nuvertėjimo rizika.

Be to, nebereikės mokėti už valiutos keitimą ir atpigs tarptautiniai pervedimai eurais – nuo 40 litų iki 1,5, tai ypač aktualu mūsų emigrantų tautai. Skaičiuojama, kad per metus dėl to Lietuvos gyventojai sutaupys apie 250 mln. litų.

Statistikai ramina

Be faktinio euro įvedimo poveikio, svarbu ir prognozės. Specialistų manymu, atpigs paskolos užsienio bankuose, iš kurių per ekonominę krizę yra tekę skolintis beveik už 10 proc. palūkanas – tai padės valstybei ir verslininkams taupyti. Pastaroji aplinkybė skatins investicijas į ūkio plėtrą, dėl to 0,4–0,5 proc. sumažės nedarbas ir atsiras apie 7 tūkst. naujų darbo vietų.

Be to, eurą įsivedusių valstybių patirtis liudija, kad atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Rengiantis pastariesiems nuogąstavimams, Statistikos departamentas nuo rugpjūčio seka, kaip kinta 100 populiariausių prekių, iš kurių sąrašo kibinai kažkodėl išstūmė cepelinus, kainos. Statistika patvirtina, kad kainos – gyvas mechanizmas, tačiau, brangstant vieniems produktams, pinga kiti, ir ne visada tai susiję su artėjančiu euro įvedimu. O šis, kaip jau ne kartą pripažinta, nebus nemokamas. Prognozuojama, kad vienkartinės euro įvedimo išlaidos gali siekti 900 mln. litų. Tačiau jau minėta nauda – beveik 40 mlrd. litų.

Pataria neskubėti

Seminare atsakyta ir į aktualiausią daugumai šiandien klausimą – kada geriausia keisti eurus į litus?

Specialistai pataria kol kas niekur neskubėti, nes dabar šios paslaugos – dar mokamos, o po Naujųjų bankai ir "Lietuvos paštas" tai atliks nemokamai. Tik pašto skyriuose bus galima gauti ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Norint banke išsikeisti daugiau kaip 15 tūkst. litų, reikės perspėti apie tai iš anksto, kad bankas atsivežtų reikiamą eurų sumą.
Kai kurie bankai šiuo metu perka įrangą, kuria naudojantis už keičiamus litus galėtų duoti čekį, prilygsiantį tam tikrai eurų sumai.

Dar vienas argumentas, kad neverta skubėti, – Lietuvos bankas keis litus į eurą neribotą laiką, todėl po dešimties metų paveldėjus kaime sodybą ir pradėjus joje kapitalinį remontą, nereikės griebtis už širdies netyčia radus paslėptus litus, o juo labiau – jų deginti.

Taupykles geriau daužyti dabar

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad litai nebus keičiami į eurus nei namuose, nei gatvėje, ir jokios valstybinės institucijos ar bankai nesurašinės namuose laikomų litų banknotų – tuo gali užsiimti tik sukčiai, galbūt bandysiantis sugundyti patikliuosius geresniu už oficialų keitimo kursu.

Mažiausiai pusę metų po euro įvedimo visos kainos tebebus rašomos eurais ir litais. Svarstoma, ar nevertėtų taip elgtis iki pat 2015-ųjų pabaigos?

Ketinantiesiems po Naujųjų daužyti savo taupykles vertėtų žinoti, kad pirmąsias 15 dienų po euro įvedimo prekybininkai neprivalo priimti daugiau kaip 50 litų ar eurų monetomis. Tačiau privalo priimti neribotą skaičių litų banknotų. Minėtu apribojimu siekiama išvengti didelių eilių.

Įsigijusiesiems tolimojo, priemiestinio ar vietinio susisiekimo bilietus už litus taip pat nėra ko nerimauti, kad, įvedus eurą, jie nebegalios. Visi jie, kaip ir už litus įsigyti pašto ženklai, galios dar dvejus metus.

Uodega jau pakelta

Ir džiugiausia žinia – po mėnesio Lietuva vėl grįžta į Europą su Vyčiu, kuris neatskiriamas mūsų pinigų atributas jau daugiau kaip 600 metų – nuo Jogailos laikų.

Mes ir vėl galėsime mokėti monetomis su Vyčiu už Lietuvos ribų. Tik anksčiau mūsų Vytis vijo juose priešą iš Lietuvos ant žirgo nuleista uodega. O nuo 2000-ųjų ji – jau pakelta.

Nuo sausio 1-osios mūsų euro monetos taps ir daugumos Europos kolekcininkų svajone. Galėsime pradėti kolekcionuoti skirtingų valstybių euro monetas ir mes. Pavyzdžiui, latviai yra papuošę savo euro monetas Mildos atvaizdu. O estai – savo valstybės žemėlapiu.

Paprasta patikrinti

Euro banknotai – visoje Europoje vienodi. Iš jų savo dydžiu išskiria 500 eurų banknotai, netilpsiantis į daugelio mūsų pinigines. Tačiau, anot banko atstovų, turint tokį banknotą, turėtų būti už ką nusipirkti ir didesnę piniginę.

Nors eurai gerai apsaugoti nuo padirbinėjimo, kiekvienam būtina žinoti pagrindinius požymius, kaip juos atskirti nuo galimų falsifikatų. Yra trys pagrindiniai principai. Trumpiau – "3 P": pačiupinėk, pažvelk prieš šviesą ir pakreipk.

Pačiupinėjus originalo popierius tvirtas ir šiugžda, lengvai apčiuopiami spausdinto paviršiaus nelygumai. Pažvelgus į euro banknotą prieš šviesą, matyti vandens ženklas su Europos portretu, apsaugos siūlelis ir euro simbolis iš skylučių. O pakreipus –  besikeičiančios hologramos ir spalvą keičiantys skaičiai. Ant kai kurių banknotų yra specialios žymės ir sutrikusio regėjimo žmonėms.