Pasinervinti kaip šiame filme tenka ir Lietuvos europarlamentarams.

„Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą“, – piktinosi europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Į Europos sostinę Briuselį Lietuva tiesioginių skrydžių seniai nebeturi. Tad tenka keliauti ne tik lėktuvu, bet ir traukiniu ar automobiliu.

„Mano kelionė užtrunka kone 7 valandas“, – teigė P. Auštrevičius. 

O dabar Lietuvos oro uostuose reisus mažina ir pigios oro linijos. „Ryanair“ grasina trečdaliu sumažinti skrydžių iš Vilniaus. „VizzAir“ nebeskraidys iš Palangos į Londoną. Panašu, kad į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Portugaliją teks keliauti pusę paros ar ilgiau. Mažėjant galimybių greitai keliauti, verslams tenka atsisveikinti ir su kai kuriais investuotojais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Patogus susisiekimas yra vienas iš higieninių veiksnių, kurį tikrai vertina užsienio investuotojai rinkdamiesi lokacijas savo investicijoms. Tad, manau, bet kokios Lietuvos pastangos gerinti šią infrastruktūrą tikrai padėtų mūsų investuotojams pasirinkti Lietuvą“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė.

Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą.

 

Tarp idėjų, kaip atgaivinti susisiekimą, – vėl mintys apie nacionalinį vežėją. Bet Susisiekimo ministras skaičiuoja, kad Lietuvos nacionalinės oro linijos atgis tik tuo atveju, jei 50 proc. indėlio bus iš verslo pusės.

„Jeigu verslas prisidėtų, galima svarstyti. Jeigu tai yra tik viešieji finansai, valstybės pinigai, kelia labai daug klausimų“, – sakė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tiesa, turėti nuosavų lėktuvų parką yra labai brangu. Išlaidos skaičiuojamos šimtais tūkstančių eurų.  O neretai investicijos žlunga. Štai Didžiojoje Britanijoje vėl bankrutavo mažiau nei prieš metus veiklą atnaujinusi regioninė aviakompanija „Flybe“. Italijos oro linijos „Alitalia“ – taip pat ant žlugimo ribos. O dar ir prisiminimai apie du nesėkmingus Lietuvos bandymus turėti nacionalinį vežėją, Lietuvos oro uostus atbaido nuo trečiojo bandymo.

„Rinkoje išgyvena ir tvariai savo veiklą toliau vysto tik tos kompanijos, kurios jau turi išdirbtą savo veiklos modelį, turi patirtį, infrastruktūrą, pardavimo kanalus ir dar daug kitų faktorių. Tuo tarpu investuoti į visiškai atskirą nacionalinį vežėją valstybei būtų labai rizikinga“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Tačiau aviacijos ekspertai ne tokie skeptiški. Esą nacionalinis vežėjas naudos Lietuvai atneštų.

„Nacionalinis vežėjas sprendžia problemas, sakykime, ekonominės krizės, sunkesniais laikais,  suteikia susisiekimo stabilumą“, – teigė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.

Tik ar Lietuva pasiryžusi rizikuoti?

„Panašu, kad tos ambicijos nėra didelės. Tad jeigu mūsų ambicija nėra tokia, galima būtų pasiekti rezultato ir pigesnėmis priemonėmis – pačių skrydžių skatinimu, palankiomis galimybėmis čia kurtis aviakompanijoms. 

Lietuvos oro uostai aiškina, kad Europoje skrydžių rinka negailestinga, todėl nacionalinės oro linijos brangiai kainuojantis reikalas, kurio, klausimas, ar vaikytis Lietuvai verta. 

„Veiktų atskira oro bendrovė, kuri sutiktų dalintis rizika su valstybe. Tuo pačiu ji pati investuotų į tos krypties operavimą ir dalį kaštų, kurie nebūtų padengiami tiesiogiai iš komercinės veiklos, padengtų valstybė“, – svarstė T. Vasiliauskas.

Anot Lietuvos oro uostų, dabar pagrindinis prioritetas – tiesioginis susisiekimas su Londonu, Briuseliu, Dubajumi, Paryžiumi ir kitais pasaulio didmiesčiais. Tačiau valstybė skrydžiams skatinti skyrė tik 2 milijonus eurų vietoj planuotų kone 6 mln. eurų.