Saugoma kilmė, geografinė vietovė arba gaminimo tradicijos

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėjos Ramunės Baranauskienės, išskirtiniai europietiški produktai yra žymimi trimis skirtingais ženklais.

Štai ryšį su konkrečia geografine vietove turintys produktai turi Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) arba Saugomos geografinės nuorodos (SGN) simbolius. O produktai, kurių gamybos, perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka konkretaus produkto gaminimo tradicijas, turi teisę pretenduoti į Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) statusą.

„Dėl tokio ženklinimo išlošia tiek pirkėjai, tiek gamintojai. Pirmieji gali būti ramūs įsigyjamo produkto originalumu ir ypatingumu bei tuo, kad prekės savybes lemia gamtinės sąlygos bei tradicinės gamybos technologijos. Tuo tarpu išskirtiniu ženklinimu savo produkciją galintys žymėti verslininkai džiaugiasi geru prekės įvaizdžiu ir dėl to išaugančiu konkurenciniu pranašumu. Šie ženklai taip pat padeda teisiškai apsisaugoti nuo prekių imitavimo ir bet kokio pobūdžio vartotojų klaidinimo“, – išskirtinių produktų ženklinimo privalumus vardijo R. Baranauskienė.

Dėl tokio ženklinimo išlošia tiek pirkėjai, tiek gamintojai. Pirmieji gali būti ramūs įsigyjamo produkto originalumu ir ypatingumu bei tuo, kad prekės savybes lemia gamtinės sąlygos bei tradicinės gamybos technologijos.

Ženklinamiems produktams – reikalavimų sąrašas

Šiuo metu nuo 1992 m. sudaromame išskirtinio ženklinimo produktų sąraše yra daugiau nei 1300 mėsos, pieno, vaisių ir daržovių bei konditerijos gaminių iš viso Senojo žemyno. Sąrašo lyderės – savomis gastronominėmis tradicijomis visame pasaulyje garsėjančios Italija bei Prancūzija.

VMVT specialistės teigimu, visų šių sąraše esančių produktų gamintojai, prieš įgydami teisę naudoti vienus ar kitus ženklus, ant prekių pakuočių turėjo atitikti itin griežtus reikalavimus.

Pavyzdžiui, tam, kad produktui būtų suteiktas SKVN ženklas, privaloma nurodyti kokiu būdu jis yra susijęs su tam tikra geografine vieta: konkrečiu šalies regionu ir vietove ar, išimtiniais atvejais, pačia šalimi. Būtent tam tikra vieta ir joje vykdomi visi gamybos etapai turi lemti tokio produkto kokybę ar išskirtines skonio savybes.

Teisė į SGN ženklo naudojimą suteikiama tik tokiais atvejais, jeigu produktas gaminamas konkrečioje vietovėje, o jo kokybės ir reputacijos savybės nėra atskiriamos nuo jos. Be to, bent vienas iš gamybos etapų privalo būti vykdomas taip pat toje pačioje geografinėje vietovėje.

Galiausiai GTG ženklas patvirtina pripažintą tradicinį maisto ruošimo metodą. Pastarasis iš kartos į kartą privalo būti perduodamas ne trumpiau kaip 30 metų. Taip pat toks ženklas gali puikuotis ir ant tik tradicinių žaliavų pagaminto produkto.

R. Baranauskienė pažymi, kad galutinį sprendimą dėl vieno ar kito gaminio įtraukimą į išskirtinių produktų sąrašą priima Europos Komisijos ekspertai. Jie ir vertina įvairius prekės unikalumą pagrindžiančius dokumentus, pradedant patikimais istoriniais šaltiniais, baigiant technologinės dokumentacijos faktais.

Kokybę užtikrina nuolatinė kontrolė

Garbingame išskirtinių europietiškų gaminių sąraše šiuo metu yra net septyni lietuviški gaminiai: skilandis, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, sūris „Liliputas“, Daujėnų naminė duona, Seinų/Lazdijų krašto medus ir „Stakliškių“ midus. Dar trys produktai, „Kaimiškas Jovarų alaus“ , sūris „Džiugas“ ir „Nijolės Šakočienės šakočiai“ dar tik laukia galutinio EK ekspertų verdikto.

Ir nors visiems šiems gaminiams jau seniai uždegta žalia šviesa naudoti išskirtinio ženklinimo nuorodas, tačiau nuo to ekspertų dėmesys jiems nesumažėjo. Atvirkščiai, siekiant užtikrinti, jog ženklinami produktai ir toliau yra gaminami laikantis visų reikalavimų, atsakingos institucijos vykdo nuoseklią šių gaminių kokybės kontrolę.

Lietuvoje išskirtinių prekių gamintojus ir jais prekiaujančius verslininkus nuolat tikrina VMVT specialistai, kurių budri akis nepraleidžia net menkiausių smulkmenų.

„Per 2017 m. vykdytus patikrinimus vertinome gyvūninės ir negyvūninės kilmės maisto bei alkoholinių gėrimų su saugomomis nuorodomis iš kitų šalių atitikimą įtvirtintoms nuostatoms. Džiaugiamės, jog tuo metu pažeidimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei specializuotuose parduotuvėse nenustatėme“, – teigė R. Baranauskienė.

Vykdydama kontrolę šiais metais, VMVT vertino „Lietuviško skilandžio“ atitiktį produkto specifikacijai nustatyti. Tyrimo rezultatų vertinimo išvadoje nurodyta, kad jis neatitinka gamintojo savikontrolės dokumente ir produkto specifikacijoje nurodyto kiekio. Kiti tyrimo rezultatai atitiko gamintojo deklaruojamus kokybinius rodiklius. 

„Dėl šios priežasties gamintojui buvo nurodyta prieš tiekiant rinkai skilandį, papildomai atlikti jo mėginio tyrimą drėgmės kiekiui nustatyti, ir tik nustačius, kad šis rodiklis atitinka produkto specifikacijai nurodytą, tiekti produktą rinkai“, – 2018 m. jau vykdytos kontrolės rezultatus komentavo VMVT specialistė, pridūrusi, kad šįmet institucija planuoja ištirti visų Lietuvos gamintojų produktus su ES saugomų nuorodų simboliais.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.