Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.

Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.

Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.

Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.

Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.

Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.

Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.

„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės  transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui. 

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.

„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.

2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.

Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.