„Kreipimosi laiškas, pasirašytas finansų ministro (Rimanto Šadžiaus – BNS), išsiųstas Europos Komisijai ir Tarybai gegužės 2 dieną“, – BNS penktadienį teigė Finansų ministerija.

Premjero atstovas Tadas Vinokuras penktadienį BNS pranešė, kad Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą dėl Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ir metinės pažangos ataskaitos – juo Finansų ministerija įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Tarybą prašant papildomai skolintis gynybai nepažeidžiant ES drausmės taisyklių.

Kaip rašė BNS, EK kovo mėnesį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių, įskaitant ES gynybos pramonės gebėjimų didinimą bei papildomų resursų gynybai mobilizavimą.

Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.

ES Taryba trečiadienį pranešė, jog bloko išimties sieks 16 Bendrijos šalių: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija.

Tačiau, kaip pranešė EK, jai iki trečiadienio oficialius prašymus dėl to pateikė 12 šalių, tarp kurių nėra Lietuvos – tikimasi, kad kiti prašymai bus pateikti vėliau.

„Liekame atviri daugiau prašymų“, – EK pranešime teigė už ekonomiką atsakingas jos narys Valdis Dombrovskis.

BNS anksčiau rašė, jog premjerui Gintautui Paluckui pranešus, kad kitais metais gynybai numatoma skirti 5,25 proc. šalies BVP, finansų ministras Rimantas Šadžius BNS sakė, jog tokia dalis nebūtinai atsispindės 2026 metų valstybės biudžete. Anot jo, Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos siūloma išlyga, kuri leis laikinai peržengti 3 proc. Mastrichto deficito ribą, o EK dėl to turėtų apsispręsti iki vasaros.

G. Paluckas galimybę gynybai išleisto 1,5 proc. BVP neįskaičiuoti į biudžeto deficitą kovą pavadino „vieninteliu geru dalyku“ Europos gynybos plane.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti padidinus kai kuriuos mokesčius ir iš ekonomikos augimo.

Finansavimas gynybai didinamas siekiant iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.