Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas.

Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Finansų ministerijos teigimu, pagrindas 0,7 procentinio punkto padidinti šiemet pavasarį numatytą BVP augimą 2013 metams buvo BVP palyginamosiomis kainomis augimas pirmąjį šių metų pusmetį, kuris užfiksuotas dėl anksčiau nei numatyta prasidėjusių spartesnių pagrindinio kapitalo formavimo tendencijų.

Keisti 2014–2016 metų BVP augimo scenarijų pagrindo šiuo metu nėra, tačiau ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad minėtu laikotarpiu ir toliau formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES išlieka pagrindinis veiksnys, teigiama FM pranešime.

Prognozuoja didesnę vidaus vartojimo įtaką

Nors pirmąjį 2013 m. pusmetį Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 15 ir 11,3 proc.), dėl išaugusios investicinių bei vartojimo prekių paklausos antrąjį 2013 m. ketvirtį šios tendencijos pasikeitė. Manoma, kad tai nėra trumpalaikis efektas, todėl pastaruoju metu fiksuotas teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui išblės, o vidaus paklausos įtaka stiprės.

2011 m. viduryje prasidėjęs infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), mažėjimas tęsiasi ir, esant kitoms palankioms aplinkybėms, suteikia pagrįstų vilčių kitų metų pavasarį atitikti kainų konvergencijos kriterijų. Numatoma, kad 2013 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 1,3 proc., 2014 m. – 1,6 proc., 2015 m. – 2,2 proc., 2016 m. – 2,5 proc. Palyginti su pavasario ekonominės raidos scenarijumi, šis rodiklis gerinamas atitinkamai 1,1, 1,2, 1,0 ir 0,7 procentinio punkto.

Tikisi mažesnės infliacijos

Atsižvelgiant į ypač susilpnėjusį išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos kainų – poveikį, vidutiniu laikotarpiu tikėtinas mažesnis infliacijos lygis nei numatytas šių metų pavasarį. Numatoma, kad kol išorės veiksnių poveikis išliks menkas, vidutinė metinė infliacija sparčiai mažės, o 2014 m. pirmojoje pusėje stabilizuosis. Vėliau, iš lėto atsigaunant ES valstybių narių ekonomikoms ir augant energijos prekių paklausai, nuosaikiai kylant šalies namų ūkių vartojimui, lydimam augančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų, infliacijos lygis Lietuvoje po truputį ims kilti, tačiau žalingo poveikio šalies ūkio raidai nesukels.

Įvertinus šių metų pirmojo pusmečio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (neįskaitant individualių įmonių) rodiklius, taip pat atsižvelgus į anksčiau dėl krizės sumažintos valstybės tarnautojų pareiginės algos numatomą dalinį atstatymą 2013 m. rudenį, 0,3 procentinio punkto (iki 4,7 proc.) koreguojama šių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo projekcija. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio projekcija 2014–2016 m. nekeičiama: 2014 m. numatomas 5,2 proc., 2015 m. – 5,8 proc., 2016 m. – 6,5 proc. metinis augimas. Kol infliacijos lygis išliks neaukštas, vidutiniu laikotarpiu laukiamas realiojo darbo užmokesčio, o kartu ir gyventojų perkamosios galios augimas.

Nedarbo tendencija – optimistinė

2013 m. nedarbo mažėjimo tendencijos tęsiasi, kaip ir buvo numatyta pavasarį parengtame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje. Optimizmo dėl užimtųjų skaičiaus didėjimo ir nedarbo lygio mažėjimo taip pat suteikia verslo tendencijų apklausų rezultatai, rodantys didesnį laukiamą darbuotojų skaičių per artimiausius 2–3 mėnesius, vis palankesnę vartotojų nuomonę apie numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius.

Nors ekonomika atsigauna ir nedarbo lygis mažės gana sparčiu tempu, šis rodiklis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Nedarbo lygio vidutinio laikotarpio projekcijos nekeičiamos – numatoma, kad nedarbas 2013 metais sumažės iki 11,5 proc., o 2014–2016 metais mažės ne taip sparčiai ir atitinkamai sudarys 10,5, 9,8 ir 9,1 proc.

Patvirtinus Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programą, numačius ir įgyvendinus priemones jos užduotims įvykdyti, nedarbo lygis šalyje atitinkamais metais sumažėtų, o BVP būtų keliais procentiniais punktais didesnis.