Ministerija neatmeta, kad šių metų valstybės biudžetas rudenį gali būti peržiūrėtas dar kartą. Jį tikslinant, tikėtina, didėtų išlaidos, o kartu ir deficitas.

Kaip rašoma Finansų ministerijos komentare BNS, Europos Komisijos pasiūlytas Stabilumo ir augimo pakto išlygos taikymo pratęsimas sudaro galimybę šalims lanksčiau reaguoti į esamus ir galimus naujus iššūkius dėl  ekonominio ir socialinio neapibrėžtumo, kurį paskatino karas Ukrainoje.

„Ar šio lankstumo prireiks ir kaip tai paveiks valdžios sektoriaus finansų rodiklius, bus aiškiau rudenį, kai Vyriausybė parengs ir pateiks 2023 metų biudžeto projektą, kuris remsis atnaujintu makroekonominės raidos scenarijumi“, – teigiama ministerijos komentare.

Gegužę priimtame patikslintame šių metų valstybės biudžeto įstatyme nurodoma, kad valdžios sektoriaus deficitas  sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola sieks 43,3 proc. BVP.

EK dėl karo Ukrainoje pirmadienį dar kartą – iki 2024 metų sausio – pratęsė Stabilumo ir augimo pakto sustabdymą. Pagal paktą, draudžiantį Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP.

Anot Finansų ministerijos, dėl karo Ukrainoje pablogėjus ekonominei situacijai gali būti dar kartą peržiūrėtas šių metų biudžetas.

„Išsipildžius neigiamoms rizikoms ir ekonominės raidos tendencijoms esant prastesnėms nei šiuo metu numatoma, neatmetame galimybės, kad rudenį gali būti siūlomi papildomi valstybės biudžeto pakeitimai“, – sakoma komentare.

Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą šalių vyriausybėms EK sustabdė 2020 metų kovą, kai Bendrija dėl pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Buvo planuota, kad taisyklės vėl bus taikomos nuo 2023 metų sausio, kai ekonomika jau bus atsitiesusi, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė padėtį.

Komisija pareiškė, jog jei pritars ES Taryba, taisyklės dabar vėl galios nuo 2024 metų.