- Sniegė Balčiūnaitė, Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, siekdama išvengti ekonomikos perkaitimo ir sukaupti rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti ekonominės krizės atveju, vykdo neutralią fiskalinę politiką, atsakydamas į parlamentinės opozicijos pateiktus klausimus teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
„Bendra Europos Komisijos rekomendacija yra išlaikyti neutralią fiskalinę politiką, kad ekonomika nebūtų nei išskirtinai skatinama, nei slopinama. Papildomas pinigų įliejimas į Lietuvos ekonomiką šiuo metu galėtų ją perkaitinti, todėl sukauptus rezervus turime naudoti tik ekonomikos nuosmukio atveju“, – sakė V. Šapoka.
„Kai ekonomika yra šilimo fazėje mes ciklines pajamas turime dėti į rezervus. Tą ir darome“, – pridūrė jis.
V. Šapoka pripažino, kad dabartinė Europos Centrinio Banko pinigų politika turi itin skatinantį poveikį ir gali būti žalinga Lietuvos ekonomikai.
„Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika yra taikoma bendrai euro zonai, neatsižvelgiant į individualius šalių skirtumus, dėl to Lietuvos bankas turi makroprudencinės priežiūros standartą tam, kad skirtinguose aktyvuose nesusiformuotų burbulai. Lietuvos bankas šia teise intensyviai naudojasi“, – teigė V. Šapoka.
„Jeigu be jokių stabdžių leistume, kad Europos Centrinio Banko pinigų politika visa apimtimi pasiektų mūsų ūkį, jis tikrai perkaistų, dėl to su makroprudencinės ir fiskalinės politikos priemonėmis mes užtikriname šalies finansų stabilumą“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl Vyriausybė neplatina reikšmingo obligacijų kiekio, kai rinkoje jų palūkanos praktiškai yra neigiamos, V. Šapoka pabrėžė, kad ministerija valstybės vardu skolinasi laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų. Anot ministro, šiemet tarptautinėse rinkose palankiomis sąlygomis jau pasiskolinta 1,5 mlrd. eurų, o vidaus rinkoje – dar apie 1 mlrd. eurų.
„Šitos lėšos yra skirtos esamai skolai refinansuoti palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2020 metais išpirksime beveik 2 mlrd. eurų emisiją, kuri buvo išleista prieš dešimtmetį, jos palūkanos siekia 7,625 procento. Vien šios emisijos refinansavimas leis sutaupyti beveik 80 mln. eurų per metus“, – tvirtino V. Šapoka.
Jis taip pat pabrėžė, kad papildomai skolintis vien tik dėl palankių rinkos sąlygų neverta.
„Mes tikrai labai gerai tvarkomės formuodami rezervus, o skolas net ir su mažomis palūkanomis vis tiek reikės grąžinti. O kadangi mes (skolindamiesi papildomai – BNS) padidintume skolą, mes prisiimtume ir refinansavimo riziką, nes tokios sąlygos ir palūkanos, kokios yra dabar, amžinai nesitęs“, – tvirtino ministras.
V. Šapokos teigimu, 2020 metų biudžeto projektas dar yra ruošiamas ir, kaip numato įstatymai, Seimui bus pateiktas iki spalio vidurio. Iki spalio 15 dienos biudžeto projektas taip pat turės būti pateiktas ir Europos Komisijai bei Euro grupei.
Europos Komisija savo išvadą dėl projekto atitikimo fiskalinei drausmei turi pateikti iki lapkričio 30 dienos, kad prireikus būtų galima atlikti tam tikras korekcijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų2
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...