„Pasigedau neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo. Tai būtų labai logiška atsižvelgiant į tai, kad norima pagerinti būtent ne apskirtai visų, bet pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo skaičiavimais, kitais metais padidinus NPD 50 eurų, tam papildomai reikėtų apie 80 mln. eurų, o tai sudaro 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Reiškia, mes vis tiek būtume paklaidos ribose ties tuo Mastrichto 3 proc. kriterijumi (biudžeto deficito – BNS)“, – teigė G. Nausėda.
„Tiek praėjusiais metais, tiek pastaraisiais metais ir geroką dalį ankstesnių metų mums visada kažkaip pavykdavo, kad realybėje tas deficitas būdavo kur kas mažesnis nei planuodavome. Todėl mes tikrai nesame išėję už finansinės disciplinos ribų ir galvoju, kad šitam sprendimui prielaidų tikrai buvo“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda sako, kad nedidinant bendro NPD jį buvo galima didinti už kiekvieną vaiką, kaip jis anksčiau yra pasiūlęs.
Vis dėlto šalies vadovas teigė kitų metų biudžeto projekte matantis pozityvių dalykų – „socialdemokratinės pakraipos“ sprendimų: minimalios algos (MMA), pensijų, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) didinimą.
Nedidinant bendro NPD jį buvo galima didinti už kiekvieną vaiką.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį teigė, jog pirmą kartą nuo 2021-ųjų NPD padidinti neleidžia pernai Seime įstrigę ir nepriimti kai kurių mokestiniai pakeitimai.
„Nuvylė požiūris į nacionalinį saugumą“
G. Nausėda sako, kad kitų metų biudžeto projekte jį nuvylė požiūris į nacionalinį saugumą, Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Šalies vadovo teigimu, kalbant apie išlaidas gynybai, kitais metais „daromas žingsnis atgal“.
„Ir praktiškai nelabai esame numatę didinti (finansavimą gynybai – BNS) vėlesniems metams“, – teigė G. Nausėda.
„Tai sunkiai atliepia tiems ambicingiems planams, kuriuos esame nustatę ir konkrečiai vienas iš jų (...) buvo nacionalinės divizijos kūrimo planas iki 2030 metų. Su tokiu finansavimu mes tos nacionalinės divizijos nesukursime, todėl korekcijos bus būtinos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. BVP, arba kiek daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 240 mln. eurų turėtų sudaryti lėšos iš Gynybos fondo.
Šiemet asignavimai krašto apsaugai siekia apie 3,2 proc. BVP, tačiau suma eurais yra panaši, kokia numatyta kitąmet.
Tuo metu asignavimai VSD kitąmet sudarys kiek daugiau nei 53 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei šiemet. 2026-aisiais VSD numatoma skirti 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.
„Nežinau, ar čia yra kažkokių asmeniškumų, bet aš manau, kad jų neturėtų būti, kuomet kalbama apie itin svarbią mūsų saugumui instituciją“, – teigė G. Nausėda.
„Man tai yra tiesiog nesuvokiama ir jeigu tie, kurie tai daro, kažkada ateityje pradės kalbėti apie nacionalinio saugumo svarbą, aš būtinai jiems užlipsiu ant kojos ir dar skaudžiai“, – pridūrė prezidentas.
Naujausi komentarai