Darbo našumas, kuris anksčiau buvo tragiškoje padėtyje, išaugo 6,7 proc. Mano pristatymas bus „žiauriai“ neįdomus, nes praktiškai nepakeitėme jokių anksčiau skelbtų prognozių. Tiesa, galiu net krauju pasirašyti, kad vidutinis darbo užmokestis labai augs, bet klausimas, ar dėl to kas gyvens geriau, - pristatydamas SEB banko makroekonomikos apžvalgą sakė banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Apžvalgoje pateikiamais duomenimis, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką - 3,8 proc.). Per visus metus BVP ūgtelėjo 3,8 proc., tai yra augo vienu sparčiausių tempų po krizės.

Pernai Lietuvos BVP pokytis buvo mažesnis nei Latvijos ir Estijos ir skyrėsi nuo kaimyninių šalių savo šakine struktūra, teigiama apžvalgoje. Lietuvos išskirtinis bruožas, anot analitikų - stoka akivaizdžių sektorių - lyderių, kuriuos būtų galima traktuoti kaip ilgalaikės ekonominės pažangos varomąsias jėgas.

Galiu net krauju pasirašyti, kad vidutinis darbo užmokestis labai augs, bet klausimas, ar dėl to kas gyvens geriau.

Banko ekspertų nuomone, šiais metais vidaus vartojimo sektorius bus vienas iš rizikos veiksnių, galintis trukdyti pasiekti panašų BVP augimo rodiklį kaip pernai.

Vis dėlto SEB banko atstovai teigia kol kas nematantys priežasčių keisti ankstesnių 2018 ir 2019 metų BVP plėtros prognozių - jos išlieka atitinkamai 3,2 proc. ir 3,0 proc.

2018 ir 2019 m. vidutinės metinės infliacijos rodiklius bankas prognozuoja atitinkamai 2,8 ir 2,5 proc.

„Atlyginimai realia išraiška taip pat augs, prognozės nepakeitėme. Tiesa, kai žadama, kad bus pasiekta psichologiškai svarbi riba, kai vidutinis atlyginimas pasiekia 1000 eurų, tai yra šiek tiek apgaudinėjimas. Taip, galiu net krauju pasirašyti, kad atlyginimai pasieks ir 1200 eurų, bet kas iš to?

Jeigu bus priimtas sprendimas sujungti mokesčius, visus atlyginimus reikės perskaičiuoti kitu koeficientu, ir galima paskaičiuoti, kad tai būtų 1200 eurų, bet juk niekas nuo to geriau negyvens“, - komentavo G. Nausėda.

Nors nedarbo lygis pastaruoju metu mažėjo lėčiau, šalies ekonomikos plėtra vis dar pakankamai sparti naujoms darbo vietoms kurti, teigiama SEB apžvalgoje. Daugelyje ekonomikos sektorių vyraujant darbo jėgos deficitui, šiemet prognozuojamą vidutinį nedarbo lygį bankas sumažino nuo 7 proc. iki 6,7 proc., 2019 m. - nuo 6,8 proc. iki 6,5 proc.

Tiek šiais, tiek ateinančiais metais Lietuvoje didės iš trečiųjų valstybių imigravusios darbo jėgos dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje, prognozuoja banko ekspertai.

Prekių eksporto augimas 2018 ir 2019 metais prognozuojamas 6 proc.

„Šiemet tokio spartaus, kaip buvo pernai, eksporto augimo nepavyks išlaikyti, bet tikimės, kad daugelyje eksporto rinkų padėtis išliks stabili. Daugiau nerimo yra dėl reeksporto į Rusiją, susilpnėjus šios šalies valiutai euro atžvilgiu“, - kalbėjo G. Nausėda.

Importas šiemet dėl didesnio investicinių prekių įvežimo turėtų augti 8 proc., o kitąmet - 7 proc., prognozuoja bankas.

„Pasaulis stovi ant gana tvirto ekonomikos pagrindo. Net ir JAV matome gana gerus signalus. Tačiau euro zonoje optimizmas gana trapus. Viena iš didžiausių euro zonos problemų ilgą laiką buvo aukštas nedarbo lygis, ir nors jis sumažėjo, euro zona šiuo atžvilgiu atsilieka nuo JAV“, - apžvalgos pristatyme sakė G. Nausėda.

SEB banko analitikų prognozėmis, šiemet euro zonos ekonomika turėtų išaugti apie 2,5 proc., kitąmet - 2,2 proc.