Paketu bus mažinami pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, gerinama investicinė aplinka jų vystytojams bei gaminančių vartotojų padėtis, skatinamas vietos bendruomenių ir vystytojų bendradarbiavimas.

„Priimti pakeitimai yra reikalingi ir visiškai atitinka paskutines Europos Sąjungos politikos kryptis bei Europos Komisijos rekomendacijas: siekiant atsisakyti skausmingos energetinių išteklių importo priklausomybės nuo Rusijos, būtina ženkliai paspartinti vietinės atsinaujinančios energetikos gamybos apimtis“, – pranešime sakė prezidentas.

Pagal įstatymus jau 2030 metais Lietuvos vartotojų elektros poreikis būtų visiškai padengiamas šalyje gaminama žaliąja energija.

„Didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra stiprins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, prisidės prie klimato kaitos mažinimo, taip pat ir prie paskutiniais metais žymiai išaugusių elektros kainų mažinimo tikslų. Nauda turi kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams“, – sakė šalies vadovas.

Seimas birželio pabaigoje priėmė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančias įstatymų pataisas – jos  turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui.

Vystant saulės elektrines nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų. PAV atranka bus reikalinga tik statant tris ar daugiau vėjo elektrinių, kurių vienos aukštis sieks bent 50 metrų, taip pat jas rengiant mažesniu nei vieno kilometro atstumu nuo saugomų teritorijų. 

Visas PAV turės būti atliekamas statant bent septynias vėjo jėgaines, taip pat jas statant ne didesniu nei penkių kilometrų atstumu nuo jau pastatytų, statomų ar planuojamų statyti elektrinių.

Pakeitimais taip pat atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimo, tačiau numatoma, jog vėjo elektrinė nuo gyvenamųjų namų turės būti statoma ne arčiau nei per keturis jos stiebo aukščius.

Žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, bus galima statyti saulės elektrines neribojant jų dydžio. 

Pataisomis taip pat įteisinta „hibridinės elektrinės“ sąvoka – viename taške bus galima prijungti skirtingas elektrines ir baterijas nesumuojant jų galios.

Be to, elektrinių vystytojai vietos bendruomenėms turės išmokėti gamybos įmoką bei skirti 3 proc. metinių pajamų. 

Gaminantiems vartotojams nebereikės plėtros ir gamybos leidimų, nebebus ribojama jų elektrinės įrengtoji galia. Pataisomis taip pat bus atskirtos ir buitinių bei nebuitinių vartotojų kainodaros.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms nebebus taikoma prievolė turėti bent tris fizinius asmenis ir neturėti daugiau nei 20 proc. kitos įmonės akcijų. Taip pat šios bendrijos galės būti ne tik viešosios įstaigos, bet ir bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo. 

Energetikos ministerija iki 2030 metų žaliosios energetikos plėtrai ir efektyvumui planuoja skirti beveik 1 mlrd. eurų.