G. Šimkus: nors pasiekėme būsto įperkamumo dugną, matome pragiedrulius

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad nors per pastaruosius 12 mėn. pasiektas žemiausias nuo 2016 m. būstų pardavimo skaičius, tai yra įperkamumo „dugnas“ ir situacija turėtų gėrėti. Pasak jo, per pastaruosius metus būsto kaina išaugo tik apie 6 proc., kas yra tris kartus mažiau, nei fiksuota 2022 m., ir smarkiai atsilieka nuo atlyginimų augimo.

„Įvertinus rodiklius, matome, kad įperkamumo dugnas jau pasiektas. Tai reiškia, kad jeigu nieko nenutiks, situacija turėtų keistis į gerąją pusę“, – antradienį metinėje Lietuvos banko nekilnojamo turto konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Mūsų skaičiavimais, vidutinė galimybė įsigyti būstą yra prasčiausia nuo 2012 m.“, – tikino jis.

LB valdybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad neveiksnių paskolų dalis pasiekė istorines žemumas ir siekia šiek tiek daugiau nei 0,5 proc., tuo metu po 2008–2009 m. krizės tokių paskolų dalis ir siekė 9 proc. Tad, pasak jo, gyventojai yra pajėgūs mokėti, o juos nuo perteklinio įsiskolinimo apsaugojo LB Atsakingojo skolinimo nuostatai.

„Matome, kad Atsakingo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą“, – pabrėžė jis.

LB atstovas taip pat priminė, kad beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių paskolos įmoka padidėjusi tik iki 100 eurų per mėnesį, ketvirtadaliui – nuo 100 iki 200 eurų. Tik kas dešimtam namų ūkiui paskolos įmoka per 2023 m. padidėjo daugiau nei 200 eurų. Be to, dažniausiai didžiausios įmokos tenka namų ūkiams, kurių pajamos yra gerokai didesnės už vidutines.

Komercinės NT rinkos būklė stabili, bet rizika didesnė nei būsto rinkoje

LB valdybos pirmininkas taip pat paminėjo, kad nors Lietuvoje komercinio nekilnojamo turto (NT) rinką vertina kaip pakankamai stabilią, atidžiai stebimi jos rodikliai. Anot jo, šiuo metu matomas susitraukęs sandorių skaičius, kurį lemia struktūriniai pokyčiai – įsitvirtinęs nuotolinis darbas, keliami patalpų tvarumo standartai dėl klimato kaitos ir pabrangęs skolinimas bei refinansavimas.

„Matome susitraukusį sandorių skaičių, sumažėjusią investicijų apimtį. O tai jau verčia suklusti. Be dėmesio komercinio NT turto nepaliksime, nes jis užtikrina apie trečdalį visų paskolų. Tai jau dabar giliname analizę ir vertiname priemones, kurios stiprintų atsparumą galimiems sukrėtimams“, – aiškino G. Šimkus

Jis taip pat paminėjo, kad investicijos į komercinį NT tampa santykinai mažiau patrauklios už kitas – saugesnes investicijas, pavyzdžiui, į vyriausybių vertybinius popierius.

Šiame straipsnyje:

Lietuvos bankas