„Siūlau neturėti jokių iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką. Mano akimis, tai yra institucija, kuri nemažai prisidėjo, kad šita agresija įvyktų. Ji akumuliavo milžiniškus rezervus ir tą įsivaizduojamą saugumą, kurį turėjo Kremliaus režimas, ir kūrė prielaidas, kad šita krizė galėtų įvykti įsivaizduojamai saugiai“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Mano galva, tai yra to paties Kremliaus sistemos sraigtelis“, – pridūrė jis.

Nors Lietuvos banko vadovas sutinka, kad ši Kremliui politiškai pavaldi institucija veikia remiantis daugiau „technokratiniais“ principais, tačiau iš esmės ji, pasak G. Šimkaus, dirba to paties režimo labui.

Visgi, ekonomistas pažymėjo, kad tam, jog sankcijų poveikis Rusijos ūkio raidai būtų juntamas, reikės daugiau laiko.

„Dabar tai tiesiog yra skęstančio laivo gelbėjimas, kiek tai yra įmanoma. Dalykas yra tas, kad tikrieji efektai Rusijos ekonomikai ne iš karto pasimato“, – pažymėjo jis.

Dabar tai tiesiog yra skęstančio laivo gelbėjimas, kiek tai yra įmanoma.

Lietuvos centrinio banko vadovas akcentavo, kad tiek Rusijoje padidintos bazinės palūkanų normos, tiek sprendimai dėl apribojimų grąžinti skolas užsienio valiuta, poveikį ekonomikai turės ilgesniu laikotarpiu. Jis atkreipia dėmesį, kad žala ekonomikai net dėl globalių įmonių pasitraukimo iš Rusijos rinkos nebus juntama iš karto

„Matome daug pasitraukiančių įmonių, tarptautinių korporacijų, bet vėlgi, tie žmonės netenka darbo, bet tos korporacijos pasitraukia šiuolaikiškai, turbūt išmokės išeitines. Tai toje visuomenėje poveikis neateina greitai“, – aiškino G. Šimkus.

ELTA primena, kad praėjusį reaguojant į Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje, Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos centriniam bankui.

Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, buvo įšaldytas visas banko turtas ES.

Reaguodamas į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.

Centrinis bankas taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.