„Jeigu matysime, kad kažkaip iš esmės situacija keičiasi, galimybė biudžetą patikslinti metų eigoje taip pat egzistuoja“, – antradienį pristačiusi biudžeto projektą ir atsakydama į parlamentarų klausimus teigė ministrė.
„Ekonomikos lėtėjimas yra matomas, tačiau visgi mūsų prognozuojamas vidutinis metinis augimas 1,4 proc., o Lietuvos banko – 0,9 proc. Tačiau vis dar prognozuojama, kad ekonomika išliks augimo kelyje“, – pridūrė ministrė, atsakydama į Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės klausimą, ar planuojama peržiūrėti biudžetą metų viduryje, nes dabar neįvertintos kai kurios grėsmės ekonomikai.
G. Skaistės teigimu, Finansų ministerijos prognozės paprastai yra „ganėtinai konservatyvios“ tam, kad nebūtų netikėtumų.
„Kadangi šių metų skaičiai yra geresni nei buvo pradžioje prognozuota dėl to, kad ekonomika, atrodo, gana vis dar neblogai, nepaisant to, kad matomas ekonomikos lėtėjimas, vis dėlto, šie pajamų prognozavimai yra atsižvelgiant į centrinį scenarijų, tai yra vadovaujantis prielaida, kad realus BVP augs apie 1,5 proc., o nominalusis BVP auga šiek tiek labiau“, – kalbėjo ministrė.
Vis dar prognozuojama, kad ekonomika išliks augimo kelyje.
G. Skaistė, be kita ko, pripažino, kad rinkose skolinimosi kaštai auga.
„Tiek Europos Centrinis Bankas, tiek ir turbūt bendra situacija rinkoje daro, kad skolinimosi kaštai rinkose auga. Estija pasiskolino 10 metų už 4 proc. ir, tikėtina, kad panaši kaina bus ir visoms kitoms skolos valdymo išlaidoms, tačiau man atrodo, labai svarbu suprasti, kad sprendimų nepriėmimas taip pat turi alternatyvius kaštus ir jeigu šiandien nuspręstume nekompensuoti energijos kaštų žmonėms ar verslui, turbūt ekonomikos lėtėjimas būtų vienas iš rezultatų“, – kalbėjo finansų ministrė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko teigimu, 2023 metų biudžetas buvo „sudėliotas atsargiai“ siekiant neperžengti kritinės ribos ir užtikrinant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5 proc.
Tačiau jis ministrės klausė, kaip ji matytų situaciją, jeigu ekonomika klostytųsi mažiau palankiai.
„Ar norėtumėte, jog būtų Vyriausybei atrištos rankos skolintis ir didinti deficitą pačiai lanksčiai ir greitai reaguojant ir užtikrinant reikalingą pagalbą ekonomikos skatinimui ir kompensavimui, ar vis dėlto matytumėte procedūrą tokią, jog reikėtų grįžti atgal į Seimą pasitvirtinti ir tuomet priimti atitinkamus sprendimus. Primenu, kad kovido metu buvo priimtas sprendimas suteikti galimybę Vyriausybei skolintis 4 mlrd. eurų be poreikio grįžti atgal į Seimą“, – kalbėjo M. Majauskas.
G. Skaistės teigimu, tam tikras lankstumas reikalingas, bet „proto ribose“.
„Šiuo metu į skolinimosi limitą yra sudėtos tos prognozės, kurias esame nusimatę pagal poreikius finansuoti tiek Ukrainos karo pabėgėlius, tiek ir energetikos kainų kompensavimą (...) Jeigu situacija kaip nors keistųsi iš esmės ir poreikiai būtų ženkliai didesni, tokiu atveju matyčiau poreikį visgi tikslinti valstybės biudžetą, nes skaidrumas ir atsekamumas šioje situacijoje taip pat yra svarbūs tam, kad būtų galima išlaikyti pasitikėjimą tais sprendimai, kurie yra daromi“, – sakė G. Skaistė.
Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.
Naujausi komentarai