- Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori.
„Pažadas yra suprantamas tos pusės taip, kaip ji nori suprasti. Mano pažadas yra parengti įstatymo projektą, kuris atliepia išskirtines aplinkybes, kurios yra susiformavusios finansų sektoriuje“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Tuo metu (2023 metų pavasarį – BNS) įstatymas buvo parengtas kaip galiosiantis dvejus metus, visgi, jei matau, kad situacija yra išskirtinė, išliekanti netipinė dar bent vienerius metus, įvertinus poreikius gynybos finansavimui yra teikiamas pasiūlymas pratęsti reguliavimą“, – pabrėžė G. Skaistė.
Anot ministrės, jei bus sutarta dėl pelno mokesčio didinimo, jo įplaukos gynybos finansavimą papildys tik 2026 metais, tuo metu bankų įnašas yra geras būdas gauti papildomų lėšų jau 2025 metais.
„Man atrodo, kad šis sprendimas, reaguojant į vis dar besitęsiančias išskirtines aplinkybes finansų sektoriuje, yra geras būdas finansuoti gynybą tol, kol neturime dar pagrindinių pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pajamų, kurios ateis pagrinde 2026-aisiais“, – sakė G. Skaistė.
Ministrė ketvirtadienį Seime teigė, jog išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus – Europos Centrinis Bankas (ECB) tik birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas, o tai reiškia, kad jos stabilizuosis tik 2025 metų antroje pusėje ir tik tuomet bankų pelnas iš grynųjų palūkanų pajamų mažės.
Ji ne kartą pabrėžė, kad rekordinių pelnų bankai sulaukė dėl ECB monetarinės politikos – aukštų palūkanų normų.
Pernai spalį finansų ministrė sakė, jog laikinasis bankų solidarumo mokestis dėl savo konstrukcijos ateityje negalėtų būti pratęstas, nes po 2024-ųjų nebeliktų bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas įnašas.
Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.
Be to, E. Čipkutė kartoja, kad bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus labiau nei kitos įmonės. Jos teigimu, grynosios palūkanų pajamos, pagal kurias skaičiuojamas įnašas, šiemet jau mažėja, jos turėtų mažėti ir kitais metais.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu.
Anot finansų ministrės, Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų įmanoma surinkti 50–70 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...
-
LEA: birželį benzinas brango dviem centais, dyzelinas – keturiais
Vidutinės degalų kainos šių metų birželį šalyje augo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas brango dviem centais, o dyzelinas – keturiais. ...
-
Seimas pritarė įstatymo projektui, kuris leis užtikrinti didesnį verslo saugumą internete
Seimas ketvirtadienį priėmė siūlymą, leisiantį internete veikiantiems verslams lengviau apginti savo teises prieš nesąžiningas interneto tarpininkavimo platformas ir paieškos sistemų teikėjus. ...
-
D. Kreivys: uždaras antrasis jūrinio vėjo parko aukcionas dalyviams leis siūlyti realias kainas1
Energetikos ministerijai kitų metų pradžioje planuojant pakartotinai skelbti antrąjį Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkursą, ministras Dainius Kreivys sako, kad jo sąžiningą baigtį galės paskatinti nustatyta uždaro aukciono sąlyga &...