„Ieškome galimybių turėti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką, kad būtume vertinami kaip vienas regionas ir turėtume bendrus rodiklius. Taip pat kalbame, kad galėtume vystyti žaliuosius projektus, kurie taip pat turbūt prisidėtų prie kapitalo rinkos plėtros“, – Eltai teigė G. Skaistė.

„Kartu su kitomis Baltijos šalimis steigiame bendrą akseleravimo fondą, vienodiname teisinę bazę, kad būtų galima vienodai traktuoti vertybinius popierius. Nemažai planų turime ateičiai, nemažai darbų vyksta ir dabar“, – pridūrė ji.

Kaip aiškino ministrė, pokyčiai yra numatomi ir ES lygmeniu.

Kartu su kitomis Baltijos šalimis steigiame bendrą akseleravimo fondą, vienodiname teisinę bazę, kad būtų galima vienodai traktuoti vertybinius popierius.

„Daugelis sprendinių yra daromi. Labai svarbu ne tik savo namų darbus daryti, bet tam, kad įgautume masto ekonomiją, labai svarbu dirbti ir su kitomis šalimis. Labai palaikome darbus ES mastu dėl bendros kapitalo rinkos, bankų sąjungos“, – pažymėjo ji.

Tuo metu šalies viduje, pasak finansų ministrės, taip pat yra priimami sprendimai, kurie, tikimasi, prisidės prie investavimo į vertybinius popierius populiarinimo. Vienas tokių veiksmų, jos teigimu, yra inicijuotas keturių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas, jas sujungiant į vieną įstaigą Invegos pagrindu.

„Vienas svarbiausių sprendimų yra Vyriausybės visai neseniai priimtas sprendimas, kad konsoliduotume keturias nacionalines plėtros įstaigas, kurios taip pat galėtų šioje srityje prisidėti nemažai. Konsoliduoti daugiau kapitalo, negu tai daroma dabar, kadangi priemonės yra diversifikuotos, mažos, nepritraukia nei didelių institucinių investuotojų, nei privataus kapitalo“, – kalbėjo G. Skaistė.

ELTA primena, kad kapitalo rinkos plėtros siekį šalyje deklaruojantis LB šiam tikslui numato steigti tarybą, kuri užtikrintų rinkos dalyvių bendradarbiavimą su reguliuojančiomis institucijomis. Taip pat šalies centrinio banko atstovai sako ketiną kurti investicinių sąskaitų sistemą bei imtis kitų žingsnių, siekiant supaprastinti investavimo į vertybinius popierius ar obligacijas galimybes.

LB vertinimu, kapitalo rinka šiuo metu nėra itin patraukli gyventojams (neprofesionaliesiems investuotojams), smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos bankas parengė beveik 40 priemonių, taikytinų septyniomis kryptimis (kapitalo plėtros priemonių valdymas ir koordinavimas, teisinis reguliavimas, mokestinė aplinka, naujų finansinių produktų pasiūla, biržos aktyvumas ir infrastruktūra, priemonės finansų tarpininkams, finansinis švietimas.

Kartu siekiant sukurti palankesnę investicijoms aplinką, LB ketina siekti kapitalo rinkos reguliavimo suvienodinimo visose trijose Baltijos valstybėse.

Rengiant kapitalo plėtros priemonių planą, konsultuotasi su Finansų ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, NASDAQ vertybinių popierių birža ir ERPB. Konsultacija vyks iki vasario 28 d.