Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui. 

Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komercinio naudojimo fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamajam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. mokesčio tarifą.

Tokį pasiūlymą Seime svarstomoms NT mokesčio įstatymo pataisoms G. Skaistė ir M. Lingė registravo trečiadienį.

„Projekte pasiūlytos plačios tarifų „žirklės“ visam turtui neatsižvelgiant į turto paskirtį ar savininką sudarė prielaidas iš anksto kvestionuoti galimus savivaldos sprendimus, kuriais galimai būtų nustatomi aukšti tarifai ir šiuo metu lengvatiniu būdu apmokestinamam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui“, – rašoma pasiūlymo argumentuose.

Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų priėmimo nukeltas į lapkritį.

Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.