„Man atrodo pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie yra pateikti ant to paties karkaso, kuris yra pasiūlytas Finansų ministerijos. Tai reiškia, kad būtų apmokestinta ne susumuota objektų vertė, kas yra labiau prabangos mokestis, o būtent kiekvienas nekilnojamojo turto objektas“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Jos teigimu, sprendimai dėl šio mokesčio gali būti priimti greičiau nei dėl kitų.

„Diskutuojant su savivalda buvo kiekvieno iš jų pasiūlymas, kad savivalda turėtų didesnę diskreciją nustatyti tarifus platesniame diapazone, tai tas pasiūlymas ir buvo padarytas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Vyksta intensyvūs pokalbiai su savivaldybių asociacija, su kitomis politinėmis partijomis ir vienoks ar kitoks kompromisas gimsta“, – sakė ministrė.

„Tikimės, kad su šiuo mokesčiu galime pajudėti šiek tiek greičiau nei su kitais. (...) Manau, vienokį ar kitokį sprendimą Seimas galės priimti“, – teigė G. Skaistė.

Ji atmetė rizikas, kad savivaldybės galėtų manipuliuoti nustatant konkrečius tarifus.

Tai reiškia, kad būtų apmokestinta ne susumuota objektų vertė, kas yra labiau prabangos mokestis, o būtent kiekvienas nekilnojamojo turto objektas.

 

„Turime labai panašų žemės mokestį, kur irgi savivaldybės pagal nustatytus kriterijus turi gana plačias žirkles diapazono tarifų nustatyme. Matom, kad nusistatinėja visgi prie žemesnės ribos, bet ne patį žemiausią tarifą“, – sakė ministrė.

„Šiame įstatyme taip pat yra numatyti labai aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis savivaldybės galėtų diferencijuoti tuos tarifus, taip pat yra nustatyti kriterijai, kuomet savivalda gali atidėti mokesčio mokėjimą, ta saugikliai yra ir praktika rodo, kad savivaldybės moka naudotis tais instrumentais“, – pridūrė ji.

Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šią savaitę registravo pataisą ir siūlo keisti Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktą NT mokesčio modelį – siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus, – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.  

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.