„Lengvatą kinui planuojama svarstyti (...) liepos mėnesį, kuomet bus detaliau kalbama apie specialiąsias apmokestinimo sąlygas“, – atsakyme BNS nurodė ministrė. 

Klausimas dėl šios mokestinės lengvatos buvo aptartas šią savaitę Seime. „Valstietis“ Robertas Šarknickas per Vyriausybės valandą teigė, kad kino industrija yra  sunerimusi, jog po septynerių metų lengvatos galiojimo ji gali būti panaikinta.

G. Skaistė leido suprasti, kad „lengvatos dizainas“ gali keistis, nes jis kelia tam tikrų klausimų dėl piktnaudžiavimo galimybių. 

„Kalbant apie lengvatos dizainą, turbūt visą laiką reikia pasižiūrėti, kas yra galutinis naudos gavėjas. Šiuo atveju šios lengvatos dizainas yra toks, kad naudos gavėjas yra ne tik kino industrija ir filmai, kuriuos pasiekia privačių įmonių parama, bet taip pat ir privačios įmonės, kurios užsidirba iš to, kad remia filmus. (...) Lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai“, – kalbėjo G. Skaistė.  

Lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai.

„Bet kalbant apie tai, kad lengvata yra terminuota, tikėtina, kad dėl jos kokių nors konkrečių sprendimų nebus imtasi, tačiau kalbant apie užsienio investicijas į filmus, reikia pastebėti, kad pelno mokesčio lengvata yra taikoma Lietuvos įmonėms, kurios remia filmų statybą, todėl tų užsienio filmų kūrėjų investicijos į Lietuvą, jos yra susijusios labiau su patogia infrastruktūra, kuri susikūrė dėl šios lengvatos praeityje, o ne dėl lengvatos pratęsimo į ateitį“, – pridūrė ministrė.

Investicijos į kino sektorių – rekordinės

Nepaisant karantino ribojimų ir strigusių darbų, kino sektorius pernai sulaukė rekordinių investicijų dėl pelno mokesčio lengvatos – Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2020-aisiais filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 11,3 mln. eurų filmų gamybai – daugiausiai per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

LKC teigia matantis pelno mokesčio lengvatos populiarėjimą ir tarp nacionalinių filmų gamintojų: per visą lengvatos veikimo laikotarpį nacionaliniai filmai surinko 5,9 mln. eurų investicijų, iš jų kone pusę sumos – 2,5 mln. eurų – gauta pernai.

Iš viso per 2014–2020 metus, pasinaudojus lengvata, bendrai pritraukta 35,6 mln. lėšų filmų gamybai.

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Nuo 2019 metų Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. Iki tol ši dalis sudarė 20 procentų.

Lengvata yra terminuota ir galioja iki 2023 metų pabaigos – 10 metų, nes sprendimą dėl įsigaliojimo Seimas priėmė 2013 metais.