„Europos Komisijos pirmininkės siunčiama žinia, jog „Naujos kartos Lietuvos“ planas bei jame numatytos reformos ir investicijos Komisijos vertinamos palankiai, suteikia pagrindą tikėtis sklandaus galutinio plano patvirtinimo, po kurio Lietuvą galės pasiekti avansinis finansavimas“, –pranešime cituojama ministrė G. Skaistė.

Remiantis oficialiu europinės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) reglamentu, po oficialaus Komisijos patvirtinimo, Europos Taryba turi per mėnesį priimti galutinį sprendimą.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad po plano pateikimo Europos Komisijos vertinimui gegužės 14 d. jo turinys iš esmės nesikeitė – viso dokumento rengimo ir tobulinimo proceso metu glaudžiai bendradarbiauta su Komisija, atsižvelgta į gautas pastabas ir komentarus, todėl po formalaus pateikimo dokumente buvo atliekamos tik smulkios techninio pobūdžio korekcijos.

Nacionaliniu lygmeniu rengiant planą, vyko tęstinis dialogas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, viešosios konsultacijos su visuomene, interesų grupėmis ir ekspertais, plano sektorinės dalys buvo viešai pristatomos Seimo komitetų posėdžiuose. Tuo pačiu įvyko ir rašytinė konsultacija, kurios metu sulaukta aktyvaus visuomenės įsitraukimo. Po gautų pasiūlymų dokumentas atnaujintas, atliepiant visuomenės lūkesčius ir patvirtinus Vyriausybėje – pateiktas Europos Komisijai.

„Naujos kartos Lietuva“ planu, anot ministrės G. Skaistės, padedami pagrindai reikalingiems pokyčiams aukštos pridėtinės vertės ekonomikos spartesniam kūrimui Lietuvoje, taip pat skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės šalies vystymui.

Iš viso pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatoma 2,225 mlrd. eurų apimties dotacija, kuri per ateinančius keletą metų bus panaudota reformoms ir investicijoms septyniose komponentų kategorijose: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai bent 37 ir 20 proc. skiriamų lėšų, sakoma Finansų ministerijos pranešime.

Ekspertų atlikti makromodeliavimo rezultatai rodo reikšmingą plano priemonių poveikį šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) – per visą plano įgyvendinimo laikotarpį (2021-2026 m.) į šalies ekonomiką nukreipus „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšas, bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos. Taip pat prognozuojama, jog 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2,0 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) – sumažės net 2,3 proc. p. palyginus su baziniu scenarijumi. Kartu numatoma, jog 2025 m. skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p.

Tuo pačiu finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, jog nors „Naujos kartos Lietuva“ plane numatyti 2,225 mlrd. eurų yra reikšminga suma reikalingiems pokyčiams šalyje įgyvendinti, tai nėra vienintelės prieinamos lėšos – jos sudaro tik apie septintadalį visų pažangai per ateinantį dešimtmetį numatytų nacionalinių ir ES finansinių resursų.

„Naujos kartos Lietuva“ plano finansavimo priemonė yra platesnio (750 mlrd. eurų) bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo dalis, jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas EURI. Finansų ministrė pastebi, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane nenumatytos iniciatyvos ateityje, priklausomai nuo politikos formuotojų sprendimų, galės būti realizuojamos pasinaudojant kitais prieinamais resursų šaltiniais.