„Lietuvos skola, žiūrint į bendrą kontekstą, Europos Sąjungos kontekstą, atrodo pakankamai konstruktyviai ir nėra pernelyg didelė“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad nepaisant didėjančio biudžeto deficito, bendras valstybės skolos dydis lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP), išliks neišaugęs, kadangi BVP auga sparčiau, negu prognozuota. Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad dalis viršplaninių pajamų jau buvo panaudotos anksčiau.

„Dalis šių pajamų, kurios nebuvo prognozuotos rengiant šių metų biudžetą rugsėjo mėnesį, jau yra išleistos, kuomet buvo patvirtintos papildomos išlaidos krašto apsaugai 300 mln. eurų. Todėl perteklines, kaip čia mėgsta opozicija vadinti, arba tiksliau viršplanines pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – aiškino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybė ketvirtadienį Seimui planuoja pateikti patikslinto šių metų biudžeto projektą. Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 4,9 procento BVP.