Veržiasi į namus

Gintaro prekyba užsiimantys verslininkai į lietuviškojo aukso paieškas neria net savaitgaliais. Ne tik skelbiasi internete, užpildo pašto dėžutes reklaminiais lapeliais, bet eina tiesiai į gyventojų namus, klausdami, ar šie neturi parduodamų vertybių.

Sportininkų gatvės daugiabutyje gyvenanti klaipėdietė Ilona papasakojo sekmadienį sulaukusi netikėto skambučio į duris.

Už jų stovėjęs vidutinio amžiaus vyras aiškino superkantis bet kokios rūšies ir pavidalo gintarą už patrauklią kainą.

"Labai nustebau, kad ne pirkti, o parduoti pasiūlė. Turiu namuose kelis užsilikusius gintaro karolius, bet iki šiol nė nekilo mintis, kad jie gali būti bent kiek vertingi", – kalbėjo pašnekovė.

Pasiūlė 100 eurų

Pensinio amžiaus moteris netrukus parodė nepažįstamajam išsaugotą vėrinį. Gana sunkus ir senas gintaro papuošalas sudomino prekybininką. Pastarasis už jį pasiūlė apie šimtą eurų.

Klaipėdietei tai pasirodė didelė suma. Tačiau parduoti dirbinį atkalbėjo jos pačios vyras.

"Būčiau nedvejodama atidavusi, juolab kad šiuo metu labai reikia pinigų. Bet vyras paliepė nekvailioti ir užtrenkė duris", – prisiminė Ilona.

Ir ne be reikalo. Kaip paaiškėjo, už gintaro žaliavą, priklausomai nuo svorio, rūšies ir kitų subtilybių, moteris galėjo gauti kur kas didesnę sumą, nei pasiūlė atėjūnas.

Svarstoma, kad greitai šio tautinio paveldo mūsų šalyje visai neliks, nes pirkliai už įspūdingas sumas jį išparduos užsieniečiams.

Tad gyventojams labiau apsimoka senus gintaro papuošalus saugoti arba perleisti už tokią sumą, kurios jie išties yra verti.

Už senus ir daug sveriančius gintaro karolius prieš kelerius metus buvo galima gauti ir apie 3 tūkst. litų. Užsienio šalyse kaina dar didesnė.

Mulkina neišmanėlius?

Gintaro žvejys ir gidas Igoris Osnačius aiškino ir pats susidūręs su prekybininkais, kurie, jo žodžiais tariant, kvailina žmones.

Senukai, kuriems verkiant reikia pinigėlių, tų užsilikusių karolių nepagaili.

"Iš savo patirties žinau apie gintaro supirkėjus. Paprasčiausiai trūksta žaliavos, nes tai, ką mes surenkame, yra lašas jūroje. Mano nuomone, jie ieško paprastų žmonių, kuriems skubiai reikia pinigų ir lengva ranka sutinka pigiai atiduoti stambius gintaro papuošalus. Įtariu, kad vėliau jie peršlifuojami ir parduodami kaip nauji. O senukai, kuriems verkiant reikia pinigėlių, tų užsilikusių karolių nepagaili", – dėstė I.Osnačius.

Esą žinantys gintaro vertę jo tikrai neparduotų į namus besiveržiantiems pirkliams.

"Siūlyčiau žmonėms nepasikliauti bet kuo, nes apsigaus. Jei pats asmeniškai turėčiau papuošalų, tokiems supirkėjams tikrai neparduočiau, nes jie bandys prasisukti labai pigiai. Verčiau pamėginčiau tai padaryti internete už padorią kainą", – patarė pašnekovas.

Nustatyti gintaro kainą – labai sunku, kiekvienas jo gabalėlis turi savo vertę, priklausomai nuo dydžio, spalvos, struktūros, formos.

"Yra labai daug reikšmingų niuansų. Tiek pat sveriančio gintaro kaina gali skirtis trigubai ar net keturgubai", – įsitikinęs I.Osnačius.