„Pakeitimus siūlome įvertinę šalyje neregistruotų gręžinių problemos mastą, teisines spragas, atsižvelgę į kitų institucijų taikomas mokestines sankcijas“, – sako ministras. Reaguodamas į padėtį, jis Seimui pateikė tris teisės aktų projektus.

Gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas leistų įsiteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo atsakomybės iki 2023 m. balandžio 30 d. Administracinės ir ekonominės sankcijos nebūtų taikomos, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Vis dėlto siūlomas laikinasis įstatymas nesudarys prielaidų atleisti nuo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kai pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą jį mokėti privalu.

Jeigu Gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas būtų priimtas Seimo pavasario sesijoje, jis įsigaliotų jau 2021 m. gegužės 1 d.

Patikslintas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas sumažintų požeminio vandens (išskyrus mineralinį) ištekliams nustatytą mokesčio koeficientą nuo 10 iki 2. Koeficientas taikomas už nedeklaruotą, mažesnį nei deklaruotą arba be leidimo išgautą vandens kiekį.

Pakeistas Geriamojo vandens tiekimo įstatymas nustatytų savivaldybei arba jos kontroliuojamai vandens tiekimo įmonei 3 metų laikotarpį geriamojo vandens infrastruktūrai perimti. Nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai iš gręžinių išgaunamas požeminis vanduo skirtas individualiam apsirūpinimui.

Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai leistų identifikuoti ir suregistruoti visus šalyje esančius ir naudojamus gręžinius, užtikrintų efektyvią požeminio vandens išteklių apsaugą, geresnį viešojo vandens tiekimo planavimą ir geriamojo vandens kokybę, efektyvesnį mokesčių už požeminio vandens išteklių naudojimą deklaravimą ir mokėjimą.