„Geresnė idėja būtų tam tikro akcizo klausimo iškėlimas laikinuoju metu. Nes ekonomikos reguliavimas, tai jau čia yra kitas puslapis, į kurį turbūt nereikėtų žengti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Edvinas Grikšas.
Anot jo, kokios priemonės kuro kainoms valdyti galėtų būti įvestos, priklauso nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose trukmės.
„Finansų ministras yra pasisakęs, kad jeigu matysime poreikį, tai visi variantai gali būti svarstomi. Atitinkamai nuo to, kiek konfliktas truks, kiek iš tiesų tos pasekmės bus gilios“, – kalbėjo ministras, paklaustas, ar akcizų mažinimas jau svarstomas.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad degalų kainų lubos Lietuvoje yra viena iš svarstytinų priemonių, siekiant sušvelninti kuro brangimą. Apie tai ji žadėjo kalbėtis su finansų ministru.
Pats Kristupas Vaitiekūnas savo ruožtu sakė, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas. Anot ministro, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, o naftos ir dujų kainos išliktų aukštos, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.
Trečiadienį skelbta, kad siekiant suvaldyti degalų kainų augimą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys ruošiasi patiekti dalį savo nacionalinių kuro rezervų, taip prisidėdamos prie Tarptautinės energetikos agentūros narių sprendimo kartu į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos atsargų.
Apytiksliais Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl naftos kainų šuolio šiemet metinė infliacija galėtų būti keliomis dešimtosiomis procento didesnė.
Lietuvos energetikos agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 7,3 proc. arba 10,7 cento iki 1,58 euro už litrą, dyzelino – 17,6 proc. arba 28,9 cento iki 1,93 euro už litrą.
Ketvirtadienį naftos kaina peržengė 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį ribą.
Tęsiantis konfliktui, Iranui blokuoja naftos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį, atakuoja Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą.
Naujausi komentarai