Baimė dėl gripo pandemijos plinta greičiau negu pats virusas. Nors skaičiuojama, kad gripas galėtų padaryti milijardinę žalą šalies ekonomikai, kol kas jis viso labo padidino vaistų ir citrusinių vaisių paklausą.

Gripo žala – 4 mlrd. litų?

Gripo pandemija Lietuvai gali kainuoti kone 4 mlrd. litų, arba 4 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – blogiausias scenarijus. Švelnesnės gripo pandemijos atveju BVP sumažėtų 1 proc., skaičiuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT).

Prognozuodama sunkios pandemijos ekonominius nuostolius, VVSPT remiasi prielaida, kad kiekviename sektoriuje susirgs 30 proc. darbuotojų, lengvos pandemijos atveju – 25 proc. Tarnyba skaičiuoja, kad tokiu atveju darbingo amžiaus žmonės dėl savo ar artimųjų ligos nedirbs apie tris savaites. Didžiausią ekonominę žalą gripas sukeltų paslaugų sektoriuje, dėl pandemijos sumažėtų mažmeninės prekybos apimtis, pasitikėjimas verslu, gali pritrūkti darbo jėgos.

Tiesa, neatrodo, kad tokios niūrios prognozės galėtų pasitvirtinti, tuo smarkiai abejoja ekonomikos ekspertai, o kad šis skaičius greičiausiai nepasitvirtins, pripažįsta ir patys VVSPT specialistai. Šalyje paskelbta gripo epidemija didelio smūgio ekonomikai kol kas nepadarė ir tik padidino vaistų bei kitų imunitetą stiprinančių priemonių pardavimą.

Netikėta vaistinių apgultis

Vaistų pardavėjams – pats darbymetis. Per savaitgalį ir pirmas šios savaitės dienas iš vaistinių buvo šluote iššluoti nereceptiniai vaistai, skirti peršalimo ligų profilaktikai, taip pat imunitetą stiprinantys medikamentai. Vaistinės ir didmenininkai suskubo didinti vaistų atsargas.

"Pardavimas smarkiai išaugęs visų nereceptinių vaistų, kurie skirti gydytis nuo peršalimo ligų. Kai kurie medikamentai išparduoti, ir nežinome, kada vėl jų gausime. Tiekėjai taip pat ne visagaliai, nes jeigu gamintojai nepagamina reikiamo kiekio, tai tų vaistų ir į Lietuvą atvežti nepavyks", – apie padėtį vaistinėse kalbėjo "Eurovaistinės" atstovė Laura Maurinienė.

Dienraštis jau rašė, kad didžiuosiuose šalies miestuose trūksta antivirusinių vaistų nuo gripo "Tamiflu". Norėdamas paspartinti jų pristatymą į Lietuvą, sveikatos apsaugos ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, leidžiantį šiuos vaistus į šalį importuoti nelietuviškoje pakuotėje. Šalies vaistines šis medikamentas turėjo pasiekti šią savaitę.

Paklausios tradicinės priemonės

Tradicinės kovos su peršalimo ligomis priemonės taip pat neužmirštos. Lietuviai pastarosiomis dienomis noriai perka citrinas, česnakus ir medų. Pasak prekybos tinklų "Iki" ir "Rimi" atstovų, labiausiai išaugusi citrinų ir imbierų paklausa – jų šiomis dienomis parduodama du tris kartus daugiau negu prieš savaitę, medaus pardavimas padidėjęs 70 proc.

Skirtingai negu vaistinės, prekybos tinklai tikina iš anksto pasirūpinę šiuo metu paklausiomis prekėmis ir jų pritrūkti tikrai neturėtų. "Į padidėjusią paklausą reagavome iš karto – užsakėme didesnį kiekį šių prekių, tai pat pakoregavome šių produktų kainas. Nuo šios savaitės pradžios sumažinome citrinų, imbierų, natūralaus medaus kainas, todėl prognozuojame, kad jų pardavimas dar labiau išaugs", – teigė bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Paklausti, ar pirkėjų skaičius parduotuvėse nesumažėjęs, prekybos tinklų atstovai tikino, kad didelių pokyčių neužfiksuota. "Bendrai pirkėjų skaičius prekybos tinkle nesumažėjo, tačiau pastebėjome nedidelį pasiskirstymą – daugiau pirkėjų sulaukia mažesnės parduotuvės", – sakė R.Stanaitytė-Česnulienė.

Dramatiško kritimo nepastebi

Atrodo, kad masinių susibūrimo vietų lietuviai bent jau kol kas nepradėjo vengti. Sostinės "Akropolio" valdytojas Česlovas Urbonavičius teigė, kad pastarosiomis dienomis šiame prekybos ir pramogų centre lankosi tiek pat žmonių, kiek ir vidutiniškai kitais mėnesiais.

Jis pridūrė, kad jau prieš keletą savaičių visuose "Akropoliuose" imtasi priemonių, turinčių apsaugoti nuo gripo viruso plitimo: prekybos ir pramogų centrai yra kur kas dažniau plaunami, nustatytu grafiku atidaromi stoglangiai, imamasi kitų priemonių papildomai vėdinti.

Tiesa, vandens pramogos – nebe tokios patrauklios. Vandens parko "Vichy" atstovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad lankytojų parke pastarąją savaitę sumažėję. "Kritimas nėra drastiškas, tačiau šioks toks sumažėjimas apie 10–17 proc. nuo praėjusios savaitės juntamas. Manome, kad tai gali būti gripo įtaka", – teigė jis.

Mažiau, nei tikėtasi

Gripas artimiausiu metu iš šalies pasitraukti neketina, juo susirgusių žmonių daugėja. VVSPT duomenimis, sergamumas gripu auga, pavyzdžiui, penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose prieš dvi savaites buvo nustatyti 523, praėjusią savaitę – 5047 gripo atvejai. Vis dėlto šie skaičiai tikrai kol kas neprimena pandemijos.

"Dar šių metų pradžioje numatant galimus gripo pandemijos padarinius Lietuvos ekonomikai, buvo prognozuojama, kad sunkios pandemijos atveju susirgtų apie vieną milijoną, o lengvesnės – apie 850 tūkst. žmonių. Kol kas matyti, kad pandemija greičiausiai turės mažesnius padarinius ir visuomenės sveikatai, ir ekonomikai nei ankstesnės, tad nuostoliai BVP neturėtų siekti 1 proc.", – aiškino VVSPT Komunikacijų skyriaus vedėja Lina Grinytė.

Pasak jos, vertinant dabartinę padėtį, susirgusių šalyje turėtų būti ne daugiau nei penktadalis. Per įprastinę sezoninę gripo epidemiją Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, kasmet registruojama vidutiniškai apie 100 tūkst. gripo atvejų.

Dirbantys sirgti vengia

Dėl gripo protrūkio panikuoti nelinkę ir darbdaviai. Šią savaitę dienraščio kalbintas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad verslininkai masiškai sergančiais darbuotojais ir dėl to patiriamais nuostoliais nesiskundžia. Beje, jis pripažįsta, kad didesnį prioritetą darbui, o ne negalavimui žmonės priversti skirti dėl sudėtingesnės ekonomikos padėties, taip pat dėl pasikeitus įstatymams sumažėjusios nedarbingumo pašalpos.

Panašias tendencijas pateikia ir "Sodra", kuri nedarbingumo pažymėjimų per trečią šių metų ketvirtį yra išdavusi beveik perpus mažiau negu praėjusiais metais (2008 III ketv. – 148 tūkst., 2009 III ketv. – 87 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų).

Net ir naujausi duomenys rodo, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius pastarosiomis savaitėmis nėra toks didelis kaip tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pavyzdžiui, Kauno regione praėjusių metų lapkričio 17–21 d. išduota 2,7 tūkst., šių metų lapkričio 16–20 d. – 1,9 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. "Sodros" atstovai taip pat įsitikinę, kad čia – ekonomikos recesijos įtaka, kurią gripas vargiai gali atsverti.

Mindaugas Lapinskas, Rinkodaros ekspertas

Taip, baimė – stiprus veiksnys. Be to, galioja toks dėsnis – jeigu dvidešimt kartų ką nors pakartosi, tai atitinkamai pradėsi ir elgtis. Kai žmonės pradeda vadovautis emocijomis, į racionalius argumentus ar statistiką nebesigilina. Todėl nutinka taip, kad žmonės išperka visus vaistus vaistinėse, nustoja lankytis viešose vietose, nors tam pagrindas nebūtinai yra. Tai galbūt rodo ir tam tikrą kritiško mąstymo stoką, kai daugelis naujienų priimama už gryną pinigą ir tikima viskuo, kas ką pasakė. Tokiomis aplinkybėmis pasigendu lyderio arba autoriteto, kuris nedvejodamas pasakytų, kad viską įveiksime. Imkime kad ir JAV prezidento Baracko Obamos pavyzdį, kuris pasakė: "Taip, dabar krizė, bet mes susimsime ir ją įveiksime." Amerikiečiai tuo patikėjo. Pas mus atvirkščiai, nieko pozityvaus girdėti neteko jau gana ilgą laiką, tie patys lyderiai skundžiasi, kaip blogai yra ir kaip bus dar blogiau. Tokiais atvejais, kai visuomenė praranda orientaciją, užtektų autoriteto, kuris komunikuotų įkvepiančią žinią ir suteiktų viltį. Tai galioja tiek krizės, tiek gripo epidemijos atveju.

Rimantas Rudzkis, ekonomikos ekspertas

Kad Lietuvai pandemija gali atsieiti 4 mlrd. litų – skaičius iš fantastikos srities. Ko gero, jis realus tik tuo atveju, jeigu susirgtų absoliučiai visa Lietuva, sustotų pramonė, nebevyktų prekyba. Tačiau toks scenarijus neįtikimas. Įvertinkime blogiausią scenarijų, kai susirgtų trečdalis žmonių, vadinasi, ir trečdalis dirbančių. Skaičiuokime, kad jie sirgtų dvi savaites ir praleistų 10 darbo dienų iš 250 per metus, t. y. 4 proc. laiko, per kurį kuriamas BVP. Dabartinis šalies BVP – apie 90 mlrd. litų, o 4 proc. sudarytų apie 3,5 mlrd. litų. Jį padaliję iš trijų gausime kiek daugiau negu 1 mlrd. litų. Tai net ir tų 4 mlrd. litų priskaičiuoti nepavyksta. Tačiau tai – blogiausias scenarijus ir vargu ar jis pasitvirtins. Greičiausiai dabartinės gripo epidemijos įtaka ekonomikai bus tokia nedidelė, kad jos nė nepajusime.