Šilumininkų pasiaiškinimas, kad jų pelnas nepriklauso nuo perduoto šilumos energijos kiekio, – tik akių dūmimas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dar prieš metus yra išaiškinusi, kad šilumos tiekėjų realizuojamas šilumos kiekis ir pelnas tarpusavyje nesusiję. Pagal Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodiką VKEKK, šilumos tiekėjams nustatydama bazines šilumos kainas, nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas, į kurias įeina darbo užmokesčio, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, remonto ir kitos išlaidos. Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą. Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

Šilumos kainų nustatymo metodikoje yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis, nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis, nei buvo prognozuota.

VKEKK yra išaiškinusi, kad jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau, nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Tačiau VKEKK nieko neužsiminė apie atvirkštinį variantą, kai realizuojamas mažesnis šilumos kiekis už prognozuotą. Pasak VšĮ "Smart Green City" vadovo Rimgaudo Žaliausko, tai reiškia, kad planuotos šilumos tiekėjų pajamos iš nerealizuoto šilumos kiekio tampa šilumininkų nuostoliais, kurie nustatant šilumos kainą kitam šildymo sezonui kompensuojami padidinant šilumos kainos tarifą.

Kad taip skaičiuojama, sutiko ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. "Jeigu šilumos įmonė nustatant šilumos energijos kainą pateikė didesnį numatomą pagaminti kiekį, nei tą žiemą suvartojo gyventojai, tuomet laikoma, kad įmonė patyrė nuostolį ir kitais metais kaina pakoreguojama", – patikino V.Stasiūnas. Tačiau jis nesutiko su nuomone, jog tai reiškia, kad už gyventojų sutaupytą energiją vėliau vis tiek reikia sumokėti.

"Nesvarbu, kad vienas namas taupo šilumos energiją, o kitam gal tiekiant šilumą nepatiriama nuostolių tinkluose, tačiau taip nustatyta, kad visi vieno miesto gyventojai moka vienodą kainą", – sakė jis.

Komentaras

Rūta Didikė

"NORDIA BAUBLYS & Partners"

Kaip ir paaiškino VKEKK, jei sunaudojama šilumos daugiau ir dėl to šilumos tiekėjas gauna daugiau pajamų, tos pajamos nepriskiriamos tiekėjo pelnui, o yra skiriamos ateinančių ataskaitinių metų šilumos tiekėjo sąnaudoms dengti. Tai reiškia, kad vartotojams nereikės patiems dengti dalies tiekėjo sąnaudų, nes jos bus padengtos iš šilumos tiekėjo "papildomai uždirbtų" pinigų, kurie gauti dėl didesnio, nei planuota, šilumos suvartojimo.

Tačiau išplaukia priešinga situacija, kurios VKEKK nepakomentavo. Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad pajamos už parduotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir pardavimo pastoviąsias, veiklos ir kintamąsias sąnaudas bei užtikrinti normatyvinį pelną. Šios pajamos surenkamos iš visų šilumos vartotojų.

Jei dėl tam tikrų veiksnių (labai šilta žiema, sumažėjo didžiųjų šilumos vartotojų, ar, tarkim, renovuota daug gyvenamųjų namų), kurie nebuvo įvertinti anksčiau ar jų iš tiesų nebuvo galima įvertinti ir numatyti, šilumos energijos buvo realizuota mažiau, nei buvo planuota, nustatant šilumos energijos kainą planuotos šilumos tiekėjo fiksuotos sąnaudos iš gautų pajamų nepasidengia. Atitinkamai nepadengtų sąnaudų dalis turėtų būti perkeliama ateinantiems metams ir ta suma įtraukiama į kitų metų sąnaudas, kurias turės padengti vartotojas, mokėdamas už šilumą. Tai reiškia, kad ir šilumos kaina gali didėti.