Ūkio ministerija pažadėjo iki rugsėjo pertvarkyti didžiausių valstybės įmonių valdybas. Jose ne mažiau kaip trečdalis narių turės būti nepriklausomi įvairių sričių specialistai.

Šį mėnesį Vyriausybėje priimtas Ūkio ministerijos parengtas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, kitaip dar vadinamas nuosavybės gairėmis.

Teigiama, kas šios gairės yra svarbiausias valstybės įmonių pertvarkos dokumentas, apibendrinantis jau dvejus metus vykstančią valstybės valdomų įmonių reformą. Ūkio ministro Rimanto Žyliaus teigimu, šiame kertiniame dokumente numatoma įgyvendinti tris valstybės įmonių valdymo nuostatas: stiprus akcininkas, stipri vadyba ir aiškūs tikslai.

Įgyvendinant stipraus akcininko principą valstybės įmonėje Valstybės turto fonde bus įkurtas Valdymo koordinavimo centras (VKC). Numatyta, kad VKC stebės ir analizuos valstybės valdomų įmonių veiklos finansinius bei nefinansinius rodiklius, teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl įmonių veiklos efektyvumo didinimo ir rengs pasiūlymus dėl įmonių politikos tobulinimo. Įmonių akcininko teises ir toliau turės atitinkami ministrai. Teigiama, kad VKC nevaldys jokių įmonių, o jos tikslas bus užtikrinti vienodą gero valdymo standartą valstybės įmonėse.

Taip pat numatoma, kad trečdalis didžiausių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdybų narių turės atitikti nepriklausomumo kriterijus. Tai reiškia, kad bent trečdalis valdybos narių bus ne valstybės tarnautojai ir valstybės įmonių darbuotojai, o kvalifikuoti profesionalai, dirbantys privačiajame sektoriuje.

Aiškių tikslų principu siekiama iškelti įmonėms aukštus tikslus ir pasiekti, kad visos valstybės įmonės turėtų kokybiškus strateginius planus. Įmonėms bus nustatoma reikalaujama kapitalo grąža, kurios valstybė, kaip akcininkė, tikisi iš savo valdomų įmonių.

Praėjusią savaitę Ūkio ministerija, pristačiusi savo planus, verslo bendruomenei pažadėjo, kad pirmiausia bus imtasi į valdomų įmonių valdybas pritraukti bent trečdalį nepriklausomų narių. Tai padaryti įsipareigota iki rugsėjo.

Ūkio ministras R.Žylius viliasi, kad į valstybės įmonių valdybas įsiliejusių verslo atstovų kompetencija pakeis šias įmones, padidins jų veiklos efektyvumą.

Komentaras

Gintas Umbrasas

UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" direktorius

Vienas žingsnis, dėl kurio galima pagirti dabartinę Vyriausybę, – valstybės įmonių valdymo pertvarkymas. Per 20 savarankiško ūkininkavimo metų šalyje susiklosčiusi tradicija, kad valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės buvo laikomos suvereniomis "kunigaikštystėmis", kurios turėjo tenkinti kelis nerašytus reikalavimus: suteikti darbo vietas praradusiems politinius postus politikams, finansuoti politinių partijų renginius bei veiklą ir užtikrinti savo veiklos rentabilumą, tai yra nekelti problemų biudžetui arba nedidinti savo paslaugų ar produktų kainų, jei tai susiję su potencialiais rinkėjais ar įtakingomis jų grupėmis. Įmonės valdymas, jos veiklos organizavimo kultūra bei efektyvumo siekimas – tai uždaviniai, kurie tradiciškai buvo paliekami spręsti iš esmės valstybės ar savivaldybės įmonės vadovui ir labai priklausė nuo jo patirties, vertybių bei politinių simpatijų ar antipatijų.

Tokiame valstybės įmonės valdymo modelyje yra keletas labai pažeidžiamų dalykų. Visų pirma, tai veiklos tęstinumo užtikrinimas, nes keičiantis vadovui įmonę ištinka ilgalaikis veiklos paralyžius, kurio pagrindinis motyvas – "gal šių darbų esant naujam vadovui nebereikės atlikti"; antra, didelis vadovo nesaugumo jausmas keičiantis politinei valdžiai. Vadovo neužtikrintumas dėl ateities neskatina ilgalaikių siekių.

Šias viešajam sektoriui priklausančių įmonių valdymo problemas galima sėkmingai spręsti jau pasaulyje išbandytomis vadybos priemonėmis – strateginiu planavimu, valdybomis, kuriose, be savininkų atstovų, šiuo atveju ministerijų ar savivaldybių tarnautojų, kviečiami dirbti nepriklausomi ekspertai. Ši nauja situacija, kurios pradmenis jau pastebime Lietuvoje, esant politiniam virsmui, tikėtina, leis objektyviau diskutuoti, ar įmonė atlieka jai strateginiuose planuose iškeltus tikslus bei uždavinius, taip pat atsakyti, ar kompetentingi jos vadovai, ne tik vadovautis politinėmis simpatijomis sprendžiat jų, o dažnai ir valstybių įmonių likimą.