„Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje. Ar tikrai saugiai gyvensime, kai turėsime naujausią techniką, bet bus neramumų visuomenėje? Aš manau, tikrai ne“, – trečiadienį LRT televizijai teigė I. Ruginienė.

LPSK pirmininkė akcentavo, kad šiuo klausimu neišvengiamai reikia eiti progresinių mokesčių keliu.

„Dėl to sprendimai turi būti subalansuoti, kad tiek visuomenė turėtų tam tikras galimybes išgyventi ir prisidėti prie nacionalinio saugumo, tiek ir mūsų gynybos tikslai būtų pasiekti. Dėl to neišvengiamai turime eiti progresinių mokesčių keliu ir čia verslui noriu pasakyti – tikrai nereikėtų bijoti didesnio pelno mokesčio, nes ir šiandien kalbėjome, kad visa tai yra ne tiek mokestis, kiek investicija. Ir tai, kas bus sumokėta, per karo pramonę grįš atgal: per tam tikras paslaugas, infrastruktūrą, grįš į verslą“, – pažymėjo ji.

V. Janulevičius: horizontalūs mokesčiai turėtų būti visiems

Savo ruožtu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius tikina, kad mokesčiai turi būti horizontalūs, tačiau, anot jo, neapsisprendus PVM didinimo klausimu, išliks nežinomybė dėl papildomų šimtų milijonų eurų.

„Mūsų, Verslo tarybos ir Lietuvos verslo konfederacijos, manymu, visgi tai turėtų būti horizontalūs mokesčiai visiems. Verslininkas, verslo žmogus, akcininkas, investuotojas lygiai taip pat susimoka du kartus. Pirmąkart susimoka, kur mes sutikome su 1 proc. pelno padidinimu, tai jau bus eilutė su 122 mln. eurų“, – tvirtino V. Janulevičius.

„PVM mokesčio didinimas yra 300 mln. eurų, jis lygiai taip pat leisdamas tuos pinigus prisideda. Šiandien diskusija yra dėl PVM. Kaip, kokie papildomi elementai dar bus pridėti, jeigu PVM nebus, jau lieka nežinomybė. Tai, ką me sutarėme, yra 215 mln. eurų, tai šioks toks atspirties taškas yra“, – pridūrė LPK vadovas.

ELTA primena, kad trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.