Premjerė pažymi, kad argumentai, esą valstybės išlaidas galima drąsiai didinti, kadangi dėl infliacijos išaugs ir biudžeto pajamos, nėra pagrįsti.
„Svarbu matyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir atitinkamai, kokį mes papildomą skolos lygį galime sau prisiimti. Todėl, kad čia yra daug dalinančių viršplanines pajamas ir kažkokį biudžeto perviršį. Tai jokio perviršio biudžetas neturi. Biudžetas yra deficitinis“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad didesnis, nei planuota, valstybės pajamų surinkimas gali būti tik laikina tendencija.
„Tai, kad yra dviejų mėnesių planas viršijamas, tai yra, žinoma, gerai, bet kadangi ekonomikos konjunktūra dėl karo ir dėl kitų priežasčių veikiausiai keisis į neigiamą pusę, tai drįsčiau abejoti, kiek tas perviršis išsilaikys iki metų pabaigos. Todėl reikia atlikti labai detalius vertinimus“, – tvirtino ji.
Pasak premjerės, prieš priimant sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, sulaukti ekonomikos prognozių ne mažiau svarbu ir siekiant pamatyti naftos kainų tendencijas. Vis tik ji patikino, kad, pamačius galimą šalies ūkio raidos scenarijų, atitinkami sprendimai tikrai bus priimti.
„Manau, kad tų priemonių gali būti visokių. Ir tų, kurios yra susijusios su žmonių pajamomis, ir tų, kurios susijusios su kompensacijomis, ir tų, kurios susijusios su kainų reguliavimu, ten, kur valstybė kainas reguliuoja“, – tvirtino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Ketvirtadienį Seimas spręs, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 298 mln. eurų., taip pasiekiant 2,52 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.
Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Šį projektą ketvirtadienį taip pat svarstys Seimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlė didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.
