„Atsakymas yra paprastas – kooperacija. Žmonės, kurie turi mažą derybinę galią, labiausiai ir nukenčia. 85 proc. pieno pristato 30 proc. ūkių ir jie turi didžiausią kainą, nes jie yra, pirmiausia, masto ekonomija, o antra, yra derybinė galia. Čia jau reikia pasiderėti ir su tokiu kiekiu statytojų ir nelabai gali juos pastumdyti ir kainą sumažinti. Su mažais ūkiais yra bėda, nes jų derybinė galia maža“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Be to, kaip sprendimo būdą ji įvardijo ir garantinio fondo sukūrimą, kuriame, anot premjerės, būtų galima kaupti lėšas ir panaudoti jas rinkos svyravimams suvaldyti.

„Būtų galima kaupti lėšas, kurios leistų tokiais svyravimais susidariusias duobes išlyginti, kad tiek ūkiai, kurie iš principo gyvybingi, kad jie nepaskęstų po vandeniu vien dėl to, kad konkrečiu momentu susiklostė nepalanki konjungtūra“, – teigė premjerė.

Europos Komisijos (EK) nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, premjerė teigė, jog Lietuva ir nacionaliniu lygiu ieško būdų kaip padėti ūkininkams.

„Sprendimų ruošia ir Vyriausybė, ir Žemės ūkio ministerija ir jų bus, su Europos Komisija, žiūrėsime, ar atskirai dar reikės dėl kažko tartis, jei Komisija prieštaraus, nes tai labai lokali situacija, ji būdinga tik mums ir Latvijai, tai nėra europinė problema“, – sakė I. Šimonytė.

Paklausta apie galimas kompensacijas ūkininkams, premjerė teigė „jokiems sprendimas nesakanti ne“, bet prioritetas yra rasti sprendimus, kurie yra ilgalaikiai.

„Yra žmonių kurie yra įsitikinę, kad valstybė ištraukia iš kišenės n milijonų juos padalina ir tokiu būdu išsprendžia problemą. Bet Lietuvoje galutinis vartotojas už prekę lentynoje sumoka kainą, kuri yra europinė, nes pieno produktų kainos Lietuvoje yra pasiekusios ES vidurkį. Dabar pieno valgytojas turės dar iš savo kišenės išėmęs sumą per mokesčius mokėti subsidiją“, – teigė I. Šimonytė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius trečiadienį teigė, kad valstybė privalo padėti pieno ūkiams atlaikyti krizę. Pasak jo, nemažai daliai ūkių reikalinga skubi pagalba, todėl turi būti rastos priemonės ir kompensacijos, ypač tiems ūkininkams, kurie į ūkius investavo ir juos modernizavo.

Anot jo, būtina geriau valdyti valstybės maisto rezervą, pavyzdžiui, supirkti jam produktus tuomet, kai jų kaina žemiausia.