„Biudžete turėtų būti numatyta tam tikra saugumo marža COVID-19 situacijai. Jeigu reikėtų platesnio masto intervencinių priemonių, tarkime, mokėti už prastovas, mokėti žmonėms, kurie netenka pajamų, kažkokias verslo palaikymo priemones taikyti, tai turėtų būti biudžete įvertinta. Dabar šito aš pasigendu ir tai bus pagrindinis prioritetas peržiūrint tai, ką pateikė dabartinė Vyriausybė, tikrai ne mokesčių didinimai ir patvirtintų išlaidų mažinimai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat pakartojo ne kartą išsakytą kritiką dėl ateities ekonomikos DNR plano.

„Kitais metais ši valdžia yra suplanavusi kelis milijardus DNR plano išlaidų, kurios tarsi yra sąlyginės, bet tame pačiame biudžete finansuojamos sąlyginėmis pajamomis – tomis pajamomis, kurių mes dar neturime, Europos gaivinimo planu. Dėl jo politiškai sutarta, bet nėra fiksuotų įsipareigojimų, nėra susitarimų, kokios investicijos gali būti tomis lėšomis finansuojamos.

Turime preliminarų Europos Komisijos reikalavimų lauką, kad tai turi būti žaliojo kurso, skaitmenizacijos kryptis, bet dabar kyla rizika, kad įsipareigojimai bus prisiimti tikintis, kad bus galima vėliau tas lėšas padengti pinigais, kurie ateina iš ES, bet jeigu investicijos nebus gerai apgalvotos, suderintos iš anksto, turėsime didesnę skolą ir neturėsime galimybės tų investicijų finansuoti ES paramos lėšomis“, – sakė I. Šimonytė.