„Jeigu lengvatos biudžetas per metus yra apie 100 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitenka ne tai kad ne smulkiam verslui, bet tikrai pakankamai stambiems tinklams“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, valstybės biudžetas yra per mažas, kad galėtų remti siaurą verslo segmentą.  

„Tai vis dėlto tam, kad padėtum kažkokiam segmentui nedideliam pakeliui išleisti 80 proc. biudžeto, nes tiesiog taip gaunasi, tokia yra rinkos struktūra ir taip pasiskirsto vartojimas, tai gali sau leisti valstybės, kurių biudžetai yra 45-50 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Lietuvos biudžetas, kas nėra paslaptis, yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, lyginant su BVP“, – sakė premjerė. 

Pratęsti lengvatą vieneriems metams – iki 2023 metų pabaigos – siūlantis Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad biudžetas kitais metais dėl lengvatos netektų apie 40 mln. eurų ir šią sumą galima gauti iš padidintų mokesčių bankams ir azartiniams lošimams. Be to, anot jo, ji aktualiausia smulkiajam verslui.

Anot I. Šimonytės, siūlantieji įvairias lengvatas ar papildomą finansavimą kuriai nors sričiai turėtų prisiminti palyginti nedidelę biudžeto apimtį.

„Kada čia atsiranda noro padalinti svetimus pinigus mokesčių mokėtojų, visada siūlau prisiminti, kad Lietuvos biudžetas yra mažas ir mes negalime iš rankovės horizontalių lengvatų nuo visų pasaulio valstybių nusirašę taikyti, o po to klausti – tai kodėl nedidėja pedagogų atlyginimai dvigubai ar ten dar kažkas negerėja tris kartus, ar keliams finansavimo – kur yra 150 milijonų? Tai ten jie ir yra“, – kalbėjo premjerė.

Premjerė teigė, jog lengvatas valstybė gali taikyti tik laikinai ir tik dėl tam tikrų priežasčių, o jeigu per nustatytą laiką pagalba nepadeda, galima dalį verslo remti specialia ir biudžetui papildomai kainuojančią schema. 

„Tokios lengvatos, kurios yra horizontalios, valstybė jas gali leisti tik laikinai ir tik dėl tam tikrų susiklosčiusių priežasčių. Jeigu priežastys išlieka aktualios kažkuriai grupei ir vėliau, tai tam galima paruošti specialią valstybės pagalbos schemą ir tuomet remti tas įmones ir tai mokesčių mokėtojams kainuos, labai paprastai vertinant, matyt, 20 proc. to biudžeto, kurį kainuoja dabar horizontalus lengvatos taikymas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalbos priemonė nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems šalies verslams, ji turėjo galioti iki šių metų pabaigos. BFK iš pradžių jį siūlė taikyti neribotai, vėliau apsisprendė, kad lengvata būtų taikoma tik visus 2023 metus.

Vyriausybė siūlo, kad lengvata galiotų iki kitų metų liepos.

I. Šimonytė trečiadienio BFK sprendimą siūlyti lengvatą pratęsti tik metams vadina kompromisu,

„Aš džiaugiuosi, kad pirmininkas (M. Majauskas – BNS) pats su savimi pasidarė kompromisą, vakar organizavęs posėdį, į kurį mane pamiršo pakviesti, bet turbūt čia tą diskusiją ir pabaigsiu“, – sakė I. Šimonytė.