„Kažkokio nepolitiško ar nenatūralaus veikimo nematau. Svarbu, kad tos diskusijos nesitęstų begalę laiko. Mes esame taip sutarę, kad kolegos savo bendruomenėse pasitaria šią savaitę, o kitą savaitę matome, kas galėtų išjudėti iš Vyriausybės. Svarbiausia, kad iš jų būtų sprendimas, ką palaikytų“, – žurnalistams antradienį teigė I. Šimonytė.

„Mokesčiai yra tema, kuri yra labai jautri. Tad nėra nenatūralu, kad žmonės nori pasitarti su bendruomenėmis, gauti kažkokį mandatą ar patvirtinimą, kad vienam ar kitam dalykui pritartų“, – tvirtino ji.

Premjerė užsiminė, kad tokie pasitarimai padės suvokti, kurie siūlymai priimtini valdančiųjų partijų atstovams, o dėl kurių būtų galima tartis ir su opozicija. 

Kažkokio nepolitiško ar nenatūralaus veikimo nematau. Svarbu, kad tos diskusijos nesitęstų begalę laiko.

 

„Tada (po diskusijų – ELTA) finansų ministrė žinos, ką gali teikti nuo Vyriausybės, o kokius pasiūlymus galima diskutuoti ieškant ir platesnių koalicijų. Yra buvę kaip kad bankų solidarumo mokesčio atveju, kai kolegos koalicijoje mūsų nepalaikė, bet palaikė opozicinės partijos ir sprendimas buvo priimtas“, – aiškino ji.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas trečiadienį rengia gynybos politikos konferenciją „Kaip artėti prie 4 proc.?“. Tuo metu Liberalų sąjūdis ruošiasi gynybos klausimus aptarti šeštadienį.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.