„Galvoju, kad pagaliau reikia įgyvendinti konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį principą ir, atrodo, kad šiuo klausimu sutarimas (su Vyriausybe – BNS) taip pat yra“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį kalbėjo šalies vadovas.

Po VGT posėdžio jis žurnalistams teigė, jog pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai įmanoma nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, jeigu resursai bus tinkamai perskirstyti, taip pat atsisakyta nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.

„Turime nemažai biurokratinių išlaidų įvairiuose srityse. Dar nuo 2019-ųjų, 2020-ųjų metų pasižvalgę į kai kurių valstybių pažangią patirtį siūlėme ir tebesiūlome įdiegti vadinamąjį „nulinį principą“, kuomet tam tikros veiklos sritys, kaip yra dabar, finansavimas numatomas ir tada kiekvienais metais jis automatiškai kartojamas pridedant tam tikrą procentą infliacijos ar kažkokį kitą procentą“, – LRT kalbėjo prezidentas.

„Niekas niekada nesusimąsto, ar apskritai šitą veiklą reikia finansuoti, ar kažkokia tai institucija pateisina savo buvimą, egzistavimą. Tai tas „nunulinimas“, jis leidžia sutaupyti didžiulį kiekį lėšų, bet tam reikia politiškai pasiryžti“, – pabrėžė jis.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Vyriausybė šių metų valstybės biudžetą ketina peržiūrėti dar per pirmąjį pusmetį.

„Užsibrėždami ambicingą tikslą sukuriame politinį spaudimą, kad būtų einama ne visai tradiciniu keliu ir būtų diegiama tas, kad daug metų nebuvo diegiama. Reikia pripažinti, kad Vyriausybė, viena vertus, turi šitą VGT tikslą, kuris yra ambicingas, kita vertus, turės reikalavimus dėl fiskalinės drausmės ir šitame koridoriuje turės išsitekti, pasiekti ir vieną, ir kitą, tai nebus lengva padaryti“, – akcentavo G. Nausėda.

„Jei reikia pasirinkti, ar valstybė gyvuoja ir socialines programas įgyvendiname per ilgesnį laiką, ar nebėra nepriklausomos valstybės. Tai nėra apskritai apie ką kalbėti, šiuo atveju prioritetai yra aiškūs“, – pabrėžė jis.

Kitą savaitę prisieksiantis Jungtinių Valstijų (JAV) išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra paraginęs NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP.

Jis ne kartą yra sakęs, kad Aljanso narės, jo nuomone, per mažai moka už JAV apsaugą.

Pasak G. Nausėdos, sprendimais bei elgesiu reikalinga demonstruoti, jog Lietuvai tokios idėjos yra artimos.

„Aš kalbu labai konkrečiai apie idėją, kad NATO turėtų prisiimtų daugiau įsipareigojimų ir pirmiausia tuos įsipareigojimus turi prisiimti šalys narės, jos negali kliautis, kad labai didelis ir stiprus sąjungininkas vienas už visus pasirūpins. Man šis principas yra priimtinas. Aš laikau, kad tai yra sąžiningas principas“, – teigė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, šalys, kurios yra toli nuo Rusijos, išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP laiko pernelyg didele suma, tačiau valstybėms, esančioms šalia „didžiojo kaimyno, iš kurio kiekvieną dieną įvairiomis formomis yra jaučiama agresija“, tai nėra per aukštas finansavimo rodiklis.

Transatlantinio aljanso valstybės narės 2023 metais nustatė minimalų 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, o Rusijos karas Ukrainoje paskatino NATO stiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas.