Pereiti į pagrindinį turinį

Iš Ignalinos AE uždarymo labirinto tikimasi išeiti lapkritį

2012-09-27 23:59

Sutarta, kad lapkritį Lietuva gaus galutines išvadas, ar ne pagal Ignalinos atominės elektrinės (AE) techninį projektą pagaminti panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteineriai yra saugūs naudoti.

Nurodymas – susitarti

Ignalinos AE uždarymo darbai ėmė strigti, kai paaiškėjo, kad panaudoto branduolinio kuro konteinerių negalės pakelti Ignalinos AE kranas, nes jie neatitinka techninio Ignalinos AE uždarymo projekto, t. y. yra didesni, nei numatyta. Tuomet kritikos strėlės krito į Ignalinos AE uždarantį Vokietijos konsorciumą "Nukem-GNS", kuris esą pagamino netinkamus konteinerius. Vokiečiai gynėsi, kad buvo suteikta galimybė pasirinkti ir esą pati Lietuva panoro didesnių konteinerių.

Dar visai nesenai Ignalinos AE vadovybė negailėjo kritikos uždarymo darbus atliekančiam vokiečių konsorciumui "Nukem-GNS" ir net grasino nutraukti sutartį, tačiau nuo pavasario kalbėjimo tonas sušvelnėjo. Tam įtakos turėjo Europos Komisijos (EK) pareiškimas, kad jeigu Lietuva iki liepos vidurio nesutars su nesertifikuotos įrangos tiekėjais, Ignalinos AE uždarymo projekto finansavimas bus nutrauktas. Tuomet EK Energetikos generalinio direktorato Branduolinės energetikos departamento vadovas Peteris Farossas pareiškė, kad Ignalinos AE nesugeba susitarti su laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybos rangovais, kaip išspręsti konteinerių ir krano tinkamumo klausimus. Nesusitariant dėl panaudoto kuro, netenka prasmės tolesnis Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendinimas, taip pat kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2, B3, B4) statyba.

Viskas dėl konteinerių

Konteinerių gamintojas GNS įsipareigojo lapkritį Lietuvai pateikti galutinę konteinerių saugumo ataskaitą, kuri šiuo metu jau rengiama. "Tai yra standartinė procedūra. Būtina įrodyti, kad kiekvienas konteineris tinkamas panaudotam branduoliniam kurui sandėliuoti. Ataskaitą pateiksime šiemet lapkritį", – tikino GNS komunikacijos ir rinkodaros vadovas Michaelis Koblas.

Konteinerių saugumą įrodančių techninių dokumentų nekantriai laukia Ignalinos AE vadovybė. "Jeigu paaiškės, kad konteineriai yra tinkami naudoti, tuomet reiks keisti techninį Ignalinos AE uždarymo projektą. Tačiau kaip bus lapkritį, šiandien kalbėti dar anksti, reikia sulaukti ataskaitos", – sakė Ignalinos AE vadovas Žilvinas Jurkšus.

Pasak jo, turi būti įvykdytos papildomos sąlygos, kurios leis užtikrinti, kaip bus atlyginti nuostoliai, jei konteineriai bus nekokybiški. Konsorciumas "Nukem-GNS" iš Ignalinos AE jau reikalauja avanso – 22 mln. eurų (76 mln. litų) – už jau pagamintus konteinerius. "Pinigus galėsime sumokėti ir anksčiau, nei gausime konteinerių saugumo ataskaitą lapkritį, tačiau iki tol turime gauti banko garantijas, kad nepatirtume nuostolių, jeigu paaiškėtų, kad konteineriai netinkami naudoti. Turėdami banko garantijas galėsime būti tikri, kad jokių nuostolių nepatirsime ir galėsime atgauti pinigus, jeigu paaiškėtų, kad konteineriai nesaugūs naudoti", – dėstė Ž.Jurkšus. Pasak jo, už šiuo metu sumokėtus konteinerius banko garantijos jau turimos, todėl jokios rizikos prarasti pinigus esą nėra.

Darbai juda per lėtai

Ledai pajudėjo ir dėl Ignalinos AE krano patobulinimo. Tai leistų pakelti didesnius, nei numatyta projekte, panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerius. Konsorciumo "Nukem-GNS" teigimu, Ignalinos AE dar rugpjūtį Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai turėjo pateikti krano patobulinimo projektą, tačiau tai padarė tik rugsėjį.

Ž.Jurkšaus vertinimu, kraną patobulinti gali kainuoti apie 2 mln. eurų. Teigiama, kad krano atnaujinimo išlaidos neįtrauktos į sutartį su "Nukem-GNS", todėl bus mokama papildomai.

"Projektas į priekį juda sunkiai, bet juda. Mes matome norą ir girdime pažadus, kad projektai bus baigti, bet šiandien įrodymų dar neturime", – situaciją AE uždarymo statybvietėje apibūdino Ignalinos AE vadovas Ž.Jurkšus. Šiuo metu vykdomos Ignalinos AE uždaryti skirtų dviejų objektų statybos vėluoja jau kelerius metus. Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybų baigtumas – 80 proc., o kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2, B3, B4) užbaigtas 60 proc.

Bendrovės "Nukem Technologies" Ignalinos AE uždarymo statybų vadovas Tomas Pietschas sako, jog statybas stabdo tai, kad negauti tolesni projekto dokumentai, kuriuos turi pateikti Ignalinos AE vadovybė.

"Projekto eiga paprastai būna tokia: pirmiausia sukuriamas technologinis dizainas, kuris turi būti patvirtintas priežiūros institucijų, ir, remiantis šiuo technologiniu dizainu, sukuriamas detalusis dizainas. Šis detalusis dizainas Lietuvoje turi būti patvirtintas darbų užsakovo. Šiuo metu mes esame parengę didžiąją dalį detaliojo dizaino projektų abiem objektams", – sakė T.Pietschas. Jo vertinimu, patvirtinimo procesas su Ignalinos AE yra sudėtingas, esą keliama daug klausimų ir pateiktus dokumentus reikia nuolat tobulinti.

Ignalinos AE vadovas Ž.Jurkšus atkirto, kad šiuo metu Lietuva laukia reikiamų dokumentų, kuriuos turėtų pateikti Vokietijos "Nukem Technologies". "Rangovai jau beveik metus neturi jokių santykių su Lietuvos institucijomis, jie turi visus reikiamus dokumentus, kad galėtų toliau vykdyti darbus", – teigė jis.

Stabdys – nesusikalbėjimas

Konsorciumas "Nukem-GNS" pripažįsta, kad viena pagrindinių jų ir užsakovo problemų yra ne tik ilgos dokumentų derinimo procedūros, bet ir nesusikalbėjimas.

"Viena problemų, su kuriomis susiduriame, yra, pavyzdžiui, tai, kad Ignalinos AE paskirta Techninės priežiūros tarnyba beveik nekalba angliškai, tačiau sutarties kalba yra anglų. Taigi, mes turime jiems parengti vertimus. Ši tarnyba yra esminė projekto vykdymo grandis, kuri patvirtina detaliuosius projektus ir tik tuomet galima tolesnė statyba. Todėl susiduriame su komunikacijos problema", – teigė statybų vadovas T.Pietschas.

Pasak jo, kita problema – kad pagal sutartį įsipareigota dokumentus pateikti daugiausia anglų kalba, kai kuriuos – anglų ir rusų kalbomis ir tik dalį – lietuvių kalba, tačiau tai prieštarauja Lietuvoje galiojančiam įstatymui, nes visi dokumentai, kurie turi būti patvirtinti Lietuvoje, turi būti parengti lietuvių kalba. "Vertimui skyrėme papildomų pajėgų, bet taip pat susidūrėme su problema – kai kurie Ignalinos AE darbuotojai nekalba ne tik angliškai, bet lietuviškai, jie kalba tik rusiškai", – apie nesusikalbėjimo problemą pasakojo "Nukem" atstovas.

"Vėtrūną" pakeitė dvi įmonės

Kitas netikėtas Ignalinos AE uždarymą vykdančio konsorciumo "Nukem-GNS" atvejis Lietuvoje – problemos su generaliniais statybų rangovais. Anksčiau statybas netoli Ignalinos AE vykdžiusią Telšių statybos bendrovę "Vėtrūna" pakeitė dvi Visagino įmonės – generaliniais rangovais tapo "Vilstata" ir "Monrema".

"Mes nusprendėme nutraukti sutartį su "Vėtrūna", nes buvome nepatenkinti jų atliktais darbais. Sumokėjome "Vėtrūnai" už atliktus darbus, tačiau jie nesumokėjo už šiuos darbus savo subrangovams, o tai lėmė prastesnę kokybę ir motyvaciją, galiausiai privertė mus nutraukti šią sutartį", – sakė bendrovės "Nukem Technologies" vadovas Ulfas Kutscheris.

Anksčiau buvo skelbta, kad "Nukem Technologies" buvo įsiskolinusi "Vėtrūnai" ir dėl to esą sutriko mokėjimas subrangovams, tačiau U.Kutscheris patikino, jog su "Vėtrūna" buvo atsiskaityta pagal visas pateiktas sąskaitas.

Statybų vadovo T.Pietscho teigimu, dabartiniai generaliniai statybų rangovai šiuo metu ieško subrangovų, dalis jų bus tie patys, kuriuos samdė ir "Vėtrūna". Ignalinos AE vadovas Ž.Jurkšus teigiamai atsiliepė apie naujus generalinius rangovus – jo žiniomis, tai yra patikimos bendrovės. Šiuo metu "Vilstata" yra pagrindinė projektų B1 ir B2 rangovė, "Monrema" – projektų B3, B4.

"Tikimės, kad Ignalinos AE uždaryti skirtų objektų statybos darbai bus baigti iki 2013-ųjų pabaigos", – vylėsi ir žadėjo bendrovės "Nukem Technologies" vadovas U.Kutscheris. Ignalinos AE vadovybė taip pat tikisi, kad iki tol pavyks užbaigti statybas.


Apie projektus


Panaudoto branduolinio kuro laikina saugykla (B1)

Vertė: 193,5 mln. eurų (668 mln. litų)

Pradinė kaina: 92,7 mln. eurų (320 mln. litų)

Pabrangimo priežastis: buvo įsigyta 150 papildomų konteinerių (256,2 mln. litų), likusi suma – 91,2 mln. litų – skirta nenumatytoms situacijoms

Baigtumas: 80 proc.


Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4)

Vertė: 124 mln. eurų (428 mln. litų)

Pradinė kaina: 120 mln. eurų (414 mln. litų)

Pabrangimo priežastys: dėl projekto B3, B4 perkėlimo į kitą vietą (8,4 mln. litų), projekto keitimų (5,3 mln. litų)

Baigtumas: 60 proc.


Briuselis nori konkrečios datos

EK pateikė pasiūlymą, kad būtų numatyta galutinė data, iki kada Lietuva gautų paramą Ignalinos AE uždaryti. Tačiau Lietuva konkrečių datų apibrėžti nenori.

ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius sakė, kad net užuominos apie ES paramos Ignalinos AE uždaryti pabaigą negali būti derybų objektas.

"Dabartinis pasiūlymas Ignalinos AE prieštarauja tarybos teisinės tarnybos nuomonei, todėl bet kokia nuoroda į galutinę paramą arba ES finansavimo AE uždaryti trukmę paprasčiausiai negali būti derybų objektas", – kolegoms sakė V.Leškevičius. Diplomatas taip pat paragino supaprastinti formulę, pagal kurią Briuselis norėtų skaičiuoti ES paramą šalims, krizės metais išgyvenusioms smarkų ekonomikos smukimą.

Apie ES paramos Ignalinos AE uždaryti klausimus kalbama Europos Komisijos parengtuose pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos. Remdamasis Briuselyje vykusių diskusijų rezultatais Kipras pateiks atnaujintą derybų paketą dėl 2014–2020 m. ES biudžeto. Kitas reikšmingas derybų etapas – lapkričio 22 ir 23 d. vyksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame dėl daugiamečio biudžeto toliau derėsis ES valstybių ir vyriausybių vadovai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų