Iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų gretų pernai lapkritį iškritus vienam žaidėjui, rinkoje susikaupė pinigų – gyventojų santaupų – perteklius. Bankuose indėliams augant sparčiau nei išduodamoms paskoloms, nelietuvių kapitalo bankai milijardus litų išgabena iš Lietuvos.

Indėlius atidavė dinastijai

Banke „Snoras“ laikytų indėlių draudimo išmokoms grąžinanti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Didžiąją šios sumos dalį (3,75 mlrd. litų) grąžinti gyventojams Lietuvos Vyriausybė patikėjo Švedijos SEB bankui. Šį banką valdo Wallenbergų dinastijai priklausanti investicinė bendrovė „Investor AB“, kuri yra tokių Švedijos pramonės gigantų kaip „Ericsson“, „Electrolux“, „Saab“, „Husqvarna“ ir kt. akcininkė. Remiantis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusių metų spalį, kai Lietuvos bankų sektorius nebuvo sukrėstas banko „Snoras“ bankroto ir bankai kovėsi dėl indėlininkų pinigų, SEB banko indėlių portfelis siekė per 9,6 mlrd. litų ir buvo antras pagal dydį Lietuvoje. Tačiau šių metų sausio pabaigos LBA duomenys rodo, kad, gavęs galimybę išmokėti indėlių draudimo išmokas, SEB bankas pritraukė daugiausia gyventojų indėlių. SEB banko indėlių portfelis po „Snoro“ bankroto padidėjo 2,7 mlrd. litų.

Buvo skelbiama, kad didžioji dalis (77 proc.) indėlių draudimo sumos buvo pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas bankuose ir tik 23 proc. išmokėta grynaisiais. Vadinasi, didžioji dalis buvusių „Snoro“ klientų tapo SEB banko klientais.

Perteklių eksportuoja

Pastaruoju metu bankų sistema akivaizdžiai jautė litų perteklių. Mokamos palūkanos už indėlius litais pasiekė istoriškai žemą lygį, taip pat atpigo paskolos litais. Tačiau bankai, užuot turėdami pigius kreditavimo išteklius aktyviau kreditavę šalies gyventojus ir ūkį, teisinasi, kad esą mažėja ne jų, o bankų klientų apetitas.

Ne kartą skandinavų kapitalo bankai kaltinti, kad išveža pinigus iš Lietuvos, teisinosi, jog kai pinigų trūkta – šie jų importuoja, kai yra perteklius – esą natūralu eksportuoti, t. y. išvežti iš Lietuvos. Tai vakar pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą dar kartą pakartojo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Indėliams augant sparčiau nei paskoloms mes, kaip bankų sistema, iš kapitalo importuotojų tampame kapitalo eksportuotojais. Grynasis bankų išorės turtas pernai tapo teigiamas ir susilygino su 2005 m. pabaigos rodikliu“, – sakė jis. G.Nausėdos teigimu, „kai paskolos šalyje augo sparčiau negu indėliai ir trūksta vietos išteklių paskoloms finansuoti, bankai pritraukia pinigų iš išorės, o kai bankai neturi kur pinigų investuoti ir yra indėlių bumas, bankai perteklinį kapitalą “išspjauna„ į išorę, t. y. kapitalą eksportuoja.“

Gelbėjo savo kailį

Dar nesunku atminti laikus, kai į Baltijos šalis įžengė skandinavų bankai: jie be jokių apribojimų ir jokių prievaizdų nevaržomi ėmė į Lietuvos ekonomiką lieti pinigus. Skaičiuojama, kad nuo 2002 m. iki piko 2008-aisiais Lietuvoje užsienio pinigų padaugėjo daugiau nei 16 kartų – nuo 2,6 mlrd. litų iki daugiau nei 42 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, jau nuo 2009 m. bankai Lietuvoje išduoda mažiau paskolų, nei priima gyventojų indėlių. Pavyzdžiui, vien per 2009 m. paskolų buvo išduota beveik 14 proc. mažiau nei 2008-aisiais, o indėlių priimta 7,4 proc. daugiau nei tais pačiais metais. Akivaizdu, kad sunkmečiu užsukęs paskolų čiaupą, bankų sektorius ėmė siurbti pinigus iš Lietuvos ekonomikos, siūlydamas vis aukštesnes palūkanų normas.

Pažvelgus į Lietuvos bankų sektoriaus išorės įsipareigojimus matyti, kad Lietuvos bankų sektorius buvo skolingas užsienio investuotojams. Matyti, kad nuo 2002 m. (kai litas buvo susietas su euru) iki krizės pradžios 2008 m. pabaigoje įsipareigojimai užsienio bankams padidėjo apie 17 kartų. O nuo tada skandinavų bankai išvežė daugiau nei 15 mlrd. litų iš Lietuvos bankų sistemos. Dėl to sustojo paskolos ir visa ekonomika gavo dvigubą smūgį. Kai šalies gyventojus slėgė iki neregėtų aukštumų iškilusių paskolų palūkanų smaugvirvė, o šimtai bendrovių buvo priverstos bankrutuoti, atgauti pinigai buvo grąžinami į Skandinaviją savininkams, t. y. Skandinavijos verslo gigantams, pirmiausia kilus pasaulinei krizei besirūpinantiems savo sausu kailiu.

Apsišarvavo turtu

Negana to, kad Lietuvos gyventojų pinigai eksportuojami iš Lietuvos, skandinavų bankai perėmė šimtus nekilnojamojo turto (NT) objektų. 2009 m. ėmė kurtis pirmosios bankų NT valdymo bendrovės, kurios užsiėmė aktyviu skolingų ir NT įkeitusių klientų turto perėmimu. Tie, kurie pamena 1992–1993 m. ekonominę krizę, per šią pasaulinę krizę Skandinavijos bankai veikė jau remdamiesi sukaupta patirtimi.

1995-aisiais, kai Lietuvą krėtė bankų krizė, finansų sektorius taip pat gelbėjosi savo nuosavybėn perimdamas įkeistą klientų turtą. Tiems bankams, kurie jį išlaikė iki tol, kol atsigavo ekonomika, pavyko išvengti milžiniškų nuostolių. Bankrotais klientus nustekenę bankai beveik nenukentėjo ir pastaraisiais metais.

Pavyzdžiui, SEB bankui priklausanti NT bendrovė „Litectus“ 2011 m. viduryje turėjo daugiausia NT objektų, kurių vertė siekė119 mln. litų. Kitam bankui „Swedbank“ priklausanti NT bendrovė „Ektornet Commercial Lithuania“ tuo metu valdė 88,8 mln. litų vertės turto. Taigi šiuo metu SEB bankas yra bene didžiausia NT valdanti įstaiga Lietuvoje. Didesnės vertės NT nei bankai iš privataus kapitalo bendrovių valdo tik bendrovė „Vilniaus prekyba“ – maždaug 820 mln. litų vertės.

Apstu įmonių perėmimo istorijų, kurios pasakoja, kad buvo priverstos bankrutuoti, nes bankas nesutikdavo duoti kitos paskolos, o galiausiai perimdavo turtą savo žinion ir taip verslo savininkus, kaip buvusius laiduotojus, palikdavo su milžiniškomis skolomis. Šiam bankų piktnaudžiavimui Lietuvoje jau bandoma uždėti apynasrį – be kelnių likę verslininkai siekia, kad ateityje bankai iš jų nereikalautų asmeninio turto laidavimo.

Lietuvos teismai užversti šūsnimis bylų, kuriomis verslininkai siekia įrodyti, kad bankai nebuvo teisūs ir elgėsi savavališkai. Naujausia su SEB banku susijusi byla, kurioje Estijos NT plėtotoja „Grove Invest“ kaltina banką dėl valdytos medžio plokščių gamintojos bankroto. Anot estų, jeigu bankas nebūtų trukdęs spręsti techninių problemų, gamykla būtų veikusi sėkmingai.

Bankų sektoriaus struktūra pagal paskolas (tūkst. litų)*

Bankas Suma

„Citadele“ 631 999

„Danske“ 3 350 923

DNB 8 771 124

Medicinos 459 729

„Nordea“ 7 478 014

SEB 16 139 479

„Swedbank“ 11 596 989

Šiaulių 2 063 325

„UniCredit Bank“ 927 629

Ūkio 2 058 812

* 2012 m. sausio pabaigos duomenys

Bankų sektoriaus struktūra pagal indėlius (tūkst. litų)

„Citadele“ 715 174

„Danske“ 2 408 711

DNB 5 175 662

Medicinos 610 418

„Nordea“ 2 383 967

SEB 12 342 924

„Swedbank“ 12 900 120

Šiaulių 1 927 591

„UniCredit Bank“ 383 857

Ūkio 3 344 258

* 2012 m. sausio pabaigos duomenys