Šiemet atsukti santaupų stiklainių nespėjo jau 5 tūkst. žmonių. Tiek pasipildė naujų skolininkų ratas nuo sausio iki balandžio mėnesio.

„Tai – žmonės, kurie nesugebėjo pakeisti savo vartojimo įpročių dėl pakilusių energetikos, šildymo kainų ir padidėjusios infliacijos“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas. 

Skolininku žmogus tampa neatsiskaitęs už paslaugas 1,5 mėnesio ir daugiau. Kai kurios įmonės tokių priskaičiuoja penktadaliu daugiau nei pernai.

„Tas augimas yra spartesnis. Anksčiau jis būdavo arba labai ženklus, arba iš viso netgi mažėdavo“, – konstatavo „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.

Nors metų pradžioje skolininkų visada padaugėja, ekonomistas neabejoja, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbant apie įsiskolinimus, manau, ta tendencija tik didės, nes ekonomika leidžiasi, einame į recesiją. Kol kas centriniai bankai laikosi pozicijos dar didinti bazinę palūkanų normą“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Dažniausiai įsiskolinama už komunalines paslaugas: elektrą, šildymą ar vandenį.

„Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė – 1,2 mln. eurų. Įsiskolinimo suma padidėjo nedaug – apie 120 tūkst. eurų“, – konstatavo „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.

Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė.

 

Kitos skolos susikaupė už paimtus vartojimo kreditus. Už tai kelis kartus išaugusios palūkanos būstų kreditų gavėjų dar neprispaudė.

„Pačių būstų paskolų segmente vėlavimų nefiksuojame, nes turbūt pirmiausiai žmonės stengiasi apsaugoti savo būstą ir laiku sumokėti paskolų įmokas. Tačiau vartojimo kreditų segmente tas įsiskolinimų augimas yra“, – sakė M. Šlepetis.

Anot „Creditinfo Lietuva“ bendra lietuvių skola jau siekia 365 mln. eurų. Kone septyniais milijonais daugiau nei sausį. Du trečdaliai skolų priklauso vyrams.

„Dažniausiai tai yra nuo 35 iki 55 metų amžiaus vyras. Dar toks įdomus faktas, kad paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus“, – komentavo A. Kačinskas.

Kol vienus slegia skolos, kitiems pinigų nė nereikia. Tad juos laiko banke. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje namų ūkių indėliai išaugo milijardu, o iš viso pernai bankuose saugota daugiau kaip 28 mlrd. eurų.

Paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.

 

„Per pandemiją rekordiškai išaugo bankuose turimų indėlių skaičius, todėl ankstesnių metų augimas ir sudaro įspūdį, kad daug tų indėlių yra sukaupta. Tačiau ta situacija, sakyčiau, pasenusi“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Kai kuriuose bankuose kone septynis kartus išaugo ir terminuotų indėlių sutarčių. Už pinigų laikymą juose dar mokamos nuo 2 iki 3 proc. palūkanos. Tokiam indėlininkų ir skolininkų paradoksui ekonomistas turi savo paaiškinimą. Esą infliacija tik išryškino atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.

„Turime dvi skirtingas žmonių kategorijas. Vieni, kurie turi pinigų, juos prilaiko ir niekur nededa. O tie, kuriems trūksta pinigų, kurie skolinasi, jiems tų paskolų įmokos pabrango“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Kad pasiturintiems nė nereikia naudoti santaupų, anot L. Marcinkevičiaus, iš dalies nulėmė ir centrinių bankų politika.

„Kadangi Europos Centrinio Banko instrumentai ir buvo orientuoti į kiekybinį skatinimą, obligacijų supirkimą. Tie, kurie buvo investavę prieš tai, jie daugiausiai ir laimėjo“, – sakė L. Marcinkevičius.