Šeima gyvena Ispanijoje, bet ir ten rūpesčiai panašūs.
„Girdėjome apie infliaciją taip pat, apie 3 procentų augimą bendrai, bet kol kas nepajautėme. Ispanai turbūt mažiau panikuoja“, – sakė moteris.
Lietuviai Lietuvoje – skaičiuoja.
„Aš manau, kad visi žmonės skaičiuoja ir kitaip neįmanoma. Matematika labai svarbi“, – teigė kita moteris.
Anksčiau Lietuvos bankas prognozavo, kad šalyje metinė infliacija sieks maždaug 3 procentus.
„Kainos nesumažės, kainos bus vis didesnės negu anksčiau“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Dabar prognozės – niūresnės. Geriausiu atveju metinė infliacija bus beveik dvigubai didesnė nei prognozuota, mažiau palankiu scenarijumi – dvigubai didesnė. Maždaug 5–6 procentai.
„Jeigu mes vertiname infliaciją kaip skaičių, kaip skaičiuką, kada jis bus didžiausias, tai mes prognozuojame, kad vasarą, trečią ketvirtį“, – teigė G. Šimkus.
Tai reiškia, kad kone visą atlyginimų augimą šiemet suvalgys aukštesnės paslaugų ir prekių kainos. Algos vidutiniškai augs panašiai kaip pernai – 8 procentais. Nors iš tiesų kišenėse liks tik 2–3 procentais daugiau pinigų.
„Sėkmingai išgyvenome 20 procentų infliaciją, tai manau, kad 5 procentų infliacija lietuvių neišgąsdins“, – sakė praeivis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tai tarsi domino efektas, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
„Gyvename ištisai krizėse“, – teigė moteris.
Įšaldytas Hormūzo sąsiauris, išbrangusi nafta, apgriauta energetikos infrastruktūra ir palubėje pakibusios dujų kainos.
„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikoje“, – sakė G. Šimkus.
Prognozuojama – dėl to maistas brangs maždaug 5 procentais.
„Pieno produktai neturi tendencijos brangti, duonos produktai galimai gali pradėti brangti, todėl, kad pabrango labai stipriai dujos, dujų dedamoji kepyklose yra labai didelė“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
„Iš kitos pusės, yra kiti faktoriai, pavyzdžiui, kiek buvo geri metai, kiek jie buvo derlingi“, – sakė G. Šimkus.
Ne per seniausiai išgyvenusių vieną palūkanų šuolį, panašu, laukia ir antras.
„EURIBOR jau padidėjo nuo 2,1 iki daugmaž 2,6 procentų“, – teigė G. Šimkus.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vidutinė šeima turi apie 100 tūkst. paskolą, tai jau dabar tokia paskola per metus pabrangs apie 500 eurų vien tik dėl palūkanų padidėjimo“, – sakė „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Klausimas tik, ar Europos centrinis bankas palūkanų normų imsis jau nuo balandžio, ar dar palauks.
„Tikrai yra šiuo metu per ankstyvas laikas tokius apibendrinimus daryti“, – teigė G. Šimkus.
Finansų ministras – gana optimistiškas.
„2026 metų biudžetas užtikrina, kad lietuvių pajamos išaugtų gerokai daugiau negu 5 procentai, pensijos – daugiau negu 10 procentų, minimali alga daugiau negu 10 procentų auga“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Vienur 10 eurų, sakykime, kuras – 15 eurų, tada paskola – 40 eurų, tada maisto pabrangimas dar keliasdešimt eurų, ir kai jie visi akumuliuojasi, jau gaunasi visas šimtas, o gal ir daugiau papildomų eurų“, – teigė M. Dubnikovas.
Rudenį papildomai prisidės ir smarkiai pabrangęs šildymas.
Anot Lietuvos banko, ekonomika šiemet augs, bet lėčiau, nei tikėtasi iš pradžių. Maždaug 3 procentais.
„Tikimės, kad krizė neišplis ir netaps nekontroliuojamu kažkokiu tai labai blogu reiškiniu. Jei viskas taip ir bus, metų pabaigoje lietuviai bus truputį turtingesni negu buvo metų pradžioje“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Kaip bus – priklausys nuo D. Trumpo. O jo elgesio kol kas dar niekam nepavyko prognozuoti.
„Mes dar pamatysime kažkokių įvykių, dėl kurių mūsų visų prognozės taps niekinės“, – teigė D. Dundulis.
Naujausi komentarai