Agentūros teigimu, Lietuva nebeturi anksčiau buvusio konkurencinio pranašumo, kokį turėjo dėl žemesnių darbo jėgos kaštų.

„Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tas galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai, buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

„Žemais darbo jėgos darbo kaštais pagrįstai gamybai tiesiog nebūsime konkurencinga lokacija ir natūraliai tos pramonės šakos pasitrauks į kitas lokacijas“, – teigė jis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks (...) turime pripažinti, kad esame naujoje realybėje“, – žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės.

 

„Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai – kurios į investicijų pritraukimą. investuoja dideles lėšas.

„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sakė E. Čivilis.

„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškais kaimynais, kurie meta šešėlį“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Čivilio, iššūkių patiria Lietuvos pramonė, aukštųjų technologijų sektorius, šalies regionai.

Anot M. Stasiukaičio, siekiant išlaikyti konkurencingumą, Lietuvos pramonė turės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės gamybą, vystyti inovatyvius produktus.

„Tam reikalingas finansavimas ir pagalba įmonių transformacijai pagal gerąsias kitų valstybių praktikas“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ analitikas. Agentūra taip pat siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus įmonių robotizacijai skatinti.

Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime.

 

M. Stasiukaičio teigimu, Lietuvoje „stipriai nerealizuotas“ regionų potencialas, į juose galima būtų plėtoti specializuotus pažangios gamybos centrus: „Tačiau tam reikia žymiau daugiau investicijų, nei jų buvo pritraukta istoriškai.“

„Kiekvienas regionas turėtų turėti aiškią, numatytą rolę Lietuvos ekonomikoje“, – sakė M. Stasiukaitis.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, siekiant pritraukti didelių gamybos investicijų Lietuvai reikalingi patrauklesni nei kitose šalyse finansavimo instrumentai, pavyzdžiui, subsidijos, pramoninių teritorijų, laisvųjų ekonominių zonų plėtra.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad subsidijos investuotojams Lietuvoje nėra pakankamos.

„Aplinkui visos valstybės, apart to, kad siekia gerinti savo verslo aplinką, dar turi paskatų sistemas. Ir manau, kad proveržis pritraukiant investicijas, prasidėjo tada, kai atsirado tam tikros galimybės subsidijuoti. (...) Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime“, – žurnalistams teigė R. Skyrienė.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ analizės, kad Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius būtų konkurencingas, palyginti su Estija ir Šiaurės Europa, jam trūksta apie 26 tūkst. darbuotojų, tačiau Lietuvoje mažėja inžinerijos, technologijų, biotechnologijų sričių studentų. Agentūra siūlo stiprinti Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant pritraukti tyrėjų.

„Investuok Lietuvoje“ prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Tuo metu pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.

Lietuva per 7 metus prarado 20 didelių investuotojų

Per pastaruosius septynerius metus nesugebėjus pasiūlyti tinkamos vietos ir infrastruktūros Lietuva prarado 20 potencialių užsienio investuotojų, kurie būtų investavę apie1,2 mlrd. eurų ir sukūrę 5 tūkst. darbo vietų, rodo investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ analizė.

„Nuo 2016 iki 2023 metų praradome 20 investicijų, nes negalėjome pasiūlyti sklypo ar paruošos infrastruktūros. Galėjome tą gamyklą, tą klientą turėti Lietuvoje, bet neturėjome ką pasiūlyti ir jis tiesiog apsisuko ir išėjo“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

Jose agentūra nurodo, kad Lietuvoje reikėtų vystyti gamybos investicijoms reikalingų sklypų ir pastatų infrastruktūrą, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas. Pasak „Investuok Lietuvoje“, šaliai trūksta išvystytų didelių sklypų – didesnių nei 20 hektarų.

„Paskutinių kelerių metų praktika rodo, kad stambiems gamybos projektams reikia vis didesnių sklypų su išvystyta infrastruktūra, kartais siekiančių 70–100 hektarų ar net 300 hektarų ir didesnį plotą“, – analizėje teigia agentūra.

„Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad iki 2030 metų Lietuva investuotojams galės pasiūlyti iš viso 1320 hektarų laisvų sklypų: du didesnius nei 100 hektarų, keturis po 50–100 ha, 10 – nuo 20 iki 50 ha, 15 – nuo 10 iki 20 ha bei 30 iki 10 ha  ploto sklypus.