Kainų lyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, nuo 2021-ųjų iki šių metų vasario didmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje išaugo maždaug trečdaliu. Tuo metu per pastaruosius 18 mėnesių trąšų kainos padvigubėjo ir nuo karo Ukrainoje pradžios taip pat pastebimai šoktelėjo, rodo „Gro Intelligence“ duomenys.

„Jau praėjusiais metais ir pirmuosius du šių metų mėnesius stebėjome kainų šuolius, ypač skaudžiai paveikiančius smulkius ir vidutinius ūkininkus. Todėl šiuo metu dažno ūkio plėtra yra prislopusi. Tai pastebime ir dėl pakitusių ūkininkų veiklos finansavimo poreikių. Matome, kad užklausų dėl į verslo plėtrą orientuotų finansavimo priemonių, tokių kaip lizingas naujai ūkinei technikai įsigyti, gauname kiek mažiau“, – komentuoja nebankinio finansavimo technologijų platformos „SME Finance“ projektų vadovas Audrius Česnakas.

Apyvartines lėšas ūkininkai panaudoja įvairiai

Jau praėjusiais metais ir pirmuosius du šių metų mėnesius stebėjome kainų šuolius, ypač skaudžiai paveikiančius smulkius ir vidutinius ūkininkus.

Finansavimo eksperto teigimu, šiuo metu smulkiems ir vidutiniams ūkininkams kur kas aktualiau išlaikyti verslą. Esminis būdas, kaip tai padaryti, – palaikyti apyvartą. Verslo išlaikymas ilgainiui sąlygoja jo konkurencingumą rinkoje ir vėliau gali padėti vėl orientuotis į plėtrą.

„Pavyzdžiui, paprastai derlių nuėmę ir realizavę žemdirbiai dalį gautų lėšų atideda kito sezono trąšų įsigijimui. Savo ruožtu, šių trąšų kaina įeina į jau kitų metų derliaus kainą galutiniams vartotojams. Tačiau turint pakankamai apyvartinių lėšų, nespėjusias dar labiau pabrangti trąšas galima įsigyti iš anksto. Tokiu atveju kitų metų derliaus kaina rinkai būtų palankesnė, o ūkis toje rinkoje galėtų pasiūlyti konkurencingesnę produkcijos kainą“, – pavyzdį pateikia A. Česnakas.

Tačiau ne visi ūkiai ir žemdirbiai turi pakankamai lėšų, kurias gali paskirti išsilaikymo planavimui į priekį ir jiems gali prireikti papildomo finansavimo, pavyzdžiui, paskolos apyvartinėms lėšoms. Vis dėlto, anot A. Česnako, pasinaudoti paskola apyvartinėms lėšomis neretai sutrukdo pernelyg abstraktūs tokios finansavimo priemonės aprašymai ir apibūdinimai.

„Netrukome pastebėti, kad „apyvartinės lėšos“ ūkininkams mažai ką sako – ir tai yra visiškai normalu, nes apyvartinės lėšos ūkininkams gali apimti labai daug sričių. Ūkininkai apyvartoje esančias lėšas dažniausiai panaudoja darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti, taip pat, kaip minėta, trąšoms, kurui, sėkloms, technikos detalėms, gyvuliams įsigyti. Žinoma, jos neprivalo tuo apsiriboti. Lėšas galima skirti sandėlio pildymui, papildomiems darbuotojams samdyti ir panašiai“, – vardija finansavimo ekspertas.

Ūkininkams svarbus greitis

Dažniausiai ūkininkams apyvartinių lėšų finansavimo reikia kaip įmanoma greičiau.

Anot finansavimo eksperto, ūkininkams papildomų apyvartinių lėšų dažnai prireikia itin greitai. Tačiau tarp finansavimo poreikį pareiškusių ūkininkų gajus mitas, kad apyvartinių lėšų finansavimą ūkininkams teikia tik didieji bankai ir kredito unijos. A. Česnakas pabrėžia, kad tai nėra tiesa, – priešingai, daugiausia lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams suteikė dvi kredito unijos ir „SME Finance“.

„Dažniausiai ūkininkams apyvartinių lėšų finansavimo reikia kaip įmanoma greičiau. Todėl reikėtų prisiminti, kad lankstų ir prie sezoniško verslo poreikių prisitaikantį finansavimą siūlo alternatyvūs finansuotojai. Nuo praėjusių metų teikiame išmaniąją paskolą – finansavimui gauti pakanka įmonės apyvartos duomenų, o lėšas gauti galima per parą“, – pasakoja ekspertas.