– Kokia situacija šiuo metu?

– Situacija yra tikrai labai sudėtinga. Matome, kad po vienos krizės seka kita. Po pandemijos klubai pradėjo atsistatyti, tačiau dabar – energetinė krizė, kaštai išaugo 4–5 kartus ir klubus išlaikyti yra tikrai labai sudėtinga. Vieni iš viso užsidaro, kitiems tenka uždaryti baseinus. Išsilaikyti sudėtinga. Situacija šalyje su sveikatingumu yra problematiška, labai atsiliekame nuo Europos – daugiau negu dvigubai. Reikia šią situaciją ištaisyti.

– Ko konkrečiai prašote Vyriausybės?

– PVM lengvata buvo įvesta laikinai, ir dabar vyksta svarstymai, ar padaryti ją nuolatine, kad būtų galima pasivyti Europos sportuojančiųjų vidurkius bei pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų situaciją, kitus sveikatingumo parametrus šalyje. Labai keista, kad paskutiniu metu buvo atskirti kultūros ir sveikatingumo sektoriai, nors visą laiką jie būdavo svarstomi kartu. Labai tikimės, kad politikai supras, kad sveikatingumas ir prevencija yra ypatingai svarbu ir tai taupys mūsų sveikatos apsaugos lėšas ateityje.

– Sporto klubai iki pačios pandemijos ar energetinės krizės laikėsi gana tvirtai ant žemės, tiesa?

– Visi gyvena klientais, klientai yra didžiausias turtas ir kraujas, kuris leidžia funkcionuoti sporto klubams. Kai dalis žmonių nustojo sportuoti, kai kurie konkretūs sporto klubai ir nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Kiekvienas kovoja, kad pritrauktų klientus, siūlo įvairias sveikatingumo programas įvairiems amžiaus diapazonams. Bet yra pakankamai sudėtinga – kyla nuomos kainos, kyla darbuotojų užmokestis, tad išsilaikyti yra sudėtinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek srautai sumažėjo ir ar jie atsistatė?

– Šį rudenį lankytojų srautai jau supanašėjo su priešpandeminiais. Yra 10–15 proc. trūkumas, kuris turėtų užsipildyti šio sezono metu, kadangi sporto klubai yra labai sezoniškas verslas. Vasaros metu klientų buvo mažiau, rudenį jie pradeda sugrįžti. Tiesa, žmonės irgi nerimauja dėl savo pajamų, kaštų. Svarbu, kad jie žiūrėtų į tai kaip į svarbią paslaugą, kaip į sudėtinę jų gyvenimo dalį.

– Kodėl kai kurie sporto klubai atsisakė baseino paslaugų?

– Kai energetikos kainos pakilo 4–5 kartus, o kai kur – net ir daugiau, tai dalis sporto klubų nebesugebėjo išlaikyti šios paslaugos. Dalis klubų uždarė baseinus, kiti savo klientus perkėlė tarp skirtingų klubų baseinų. Sakyčiau, kad būtinas valstybės įsikišimas, pagalba suvaldant tiek kainas, tiek kad klientams neaugtų kainos. Baseinas yra priemonė įvairiems klientams, tame tarpe ir antrokams vykdoma mokymo plaukti programa. Dalis baseinų, kurie užsidarė, nebegalėjo vykdyti šios programos.