„Sakyti, kad biurų nebereikės ir didžioji dalis dirbs iš namų tikrai negalima, ir tikrai biurų užimtumas didėja kiekvieną mėnesį, turbūt spalį pasieks, kas buvo įprasta. Tik pavienės kompanijos nusprendė, kad leis didžiajai daliai darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu, nes didžioji dalis kompanijų nelabai ir gali to daryti, kadangi (darbai – ELTA) yra susiję su paslaugomis, aptarnavimo sektoriumi, tad reikia fiziškai būti vietoje.

O tie darbai, kurie vykdomi iš biuro ir gali būti pakeisti darbu namuose, jie dalinai bus pakeisti. Bet tikrai nebus, kaip buvo kovo pabaigoje-balandžio mėnesį, kad didžioji dalis žmonių dirbs iš namų. Tenka girdėti, kad kai kurie komerciniai bankai yra leidę pusei ar daugiau savo darbuotojų (...) dirbti iš namų. Tokie pavieniai atvejai bus, bet kiek procentaliai – sunku pasakyti“, – Eltai teigė M. Statulevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius/Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.

Anot M. Statulevičiaus, verslo paskirties pastatų valdytojai siekia prisitaikyti prie esamos situacijos biurų nuomininkams siūlydami didesnį lankstumą.

„Nei įmonės (traukiasi iš biurų), nei biurų poreikis yra kritęs. Gal tik užimtumas ir žmonių kiekis patalpoje vienu metu bus mažesnis, nes matome, kad nemažai kompanijų įveda rotaciją, kad bent dalis žmonių dirbtų iš namų. Bet kad bus atsisakoma biuro patalpų – kol kas tai nevyksta, dar anksti apie tai kalbėti. Manau, kad labiau reikėtų kalbėti apie tai, kaip biurų valdytojai, administruojantys pastatus, prisitaiko prie naujosios realybės, t.y. taiko įvairius saugumo, švaros, patikros, dezinfekavimo sprendimus, ir tokiu būdu sprendžia šią situaciją“, – teigė LNTPA prezidentas.

Nei įmonės (traukiasi iš biurų), nei biurų poreikis yra kritęs. Gal tik užimtumas ir žmonių kiekis patalpoje vienu metu bus mažesnis.

M. Statulevičius pridūrė, kad biurų nuomos kainų kritimo tikėtis nederėtų, tačiau patys biurų savininkai siūlo daugiau lankstumo taikydami nuomos sąlygas.

„Manau, kad dar anksti kalbėti apie (pingančią nuomą – ELTA), galbūt reikėtų kalbėti apie sutarčių lankstumą, nes nemažai kas norėjo pakoreguoti sutartis, galbūt sudaryti jas trumpesniam laikotarpiui, (...) su mažesnėmis baudomis jas nutraukiant. Kai kurie biurų valdytojai, stengdamiesi išlaikyti nuomininkus, siūlo lankstumą, kai kas – papildomas paslaugas. Toks abipusis supratimas šitoje situacijoje yra aktualesnis, negu greita kainų korekcija“, – kalbėjo jis.

Įstrigę statybų projektai greičiausiai atsigaus

Anot M. Statulevičiaus, nors kai kurių projektų vystymas galėjo būti nukeltas dėl užklupusios pandemijos, verslo paskirties pastatų statybos vėl juda į priekį.

„Didžioji dauguma projektų, kurie buvo suplanuoti, jie ir numatomi vystyti, galbūt tik kai kurių projektų įgyvendinimas bus ilgesnis: kas planavo per pusmetį pradėti (projektą – ELTA), tai galbūt pradės per metus. Bet tie objektai, kurie turi sutartis, kurie turi nuomininkus, kontraktus, dauguma tikriausiai nedels dėl įsipareigojimų nuomininkams. Tokių, kurie projektus nukels, bus, matyt, labai mažai, apie atsisakymus apskritai nesu girdėjęs, kad kažkas būtų paskelbęs ar planuoja atšaukti savo numatomus projektus. Tai labiau galbūt situacijos stebėjimas, atidėjimas, bet ir tas laikas turbūt jau yra praėjęs, dauguma jau mato situacijos aiškumą ir praktiškai juda į priekį“, – teigė jis.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas Eltai taip pat sakė, kad dalis nekilnojamojo turto vystytojų, paskelbus karantiną, sustabdė savo projektus.

„Prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną tikrai nemaža dalis nekilnojamo turto vystytojų sustabdė projektus, (...) biurų, prekybinio ploto, gamybinių pastatų statybą, tikrai keletas didelių projektų buvo sustabdyti. Ir sunku pasakyti, ką toliau darys nekilnojamojo turto vystytojai, bet dalis statybininkų turėjo ieškoti darbų kitur, tikrai nemaža dalis išvyko dirbti į užsienį. Sunku pasakyti, kaip bus toliau, bet šiandieną iš tikrųjų labai daug projektų yra sustabdyta“, – teigė D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas/Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.

„Manau, kad (sustabdyti projektai – ELTA) bus atnaujinti, galbūt dalinai pakeisti, gal bus pakeistas vidaus išplanavimas, dalis biurų pastatų galbūt bus transformuoti į kitos paskirties patalpas. Kol kas sunku pasakyti, kaip toliau viskas vystysis. Jei IT technologijos vystysis, tai tikrai darbuotojai turės galimybę kokybiškai dirbti ir per nuotolį, tad tikrai manau, kad dalis naujų biuro patalpų nebus statoma“, – pridūrė jis.

Pasak LSA prezidento, nors nėra aišku, ar ir toliau intensyviai bus statomi verslo paskirties objektai, statybos sektorius tikisi gauti nemažai gamybinių pastatų projektų.

Prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną tikrai nemaža dalis nekilnojamo turto vystytojų sustabdė projektus.

„Valstybės yra numatyta daug viešųjų, infrastruktūros projektų, ir tikėtina, kad kitų metų viduryje atsiras naujų projektų, kurie daugiau bus inicijuoti valstybės. O iš privačių projektų manau, kad gamybiniai projektai tikrai bus statomi, bet sunku pasakyti dėl naujų prekybos plotų ir biurų.

Visgi gamybiniai plotai, manau, tikrai bus statomi, nes dalis gamybos bus perkeliama iš Kinijos į Europą, ir tikėtina, kad Lietuva šiame procese taip pat sudalyvaus. Manau, kad mūsų gamybos įmonės išnaudos tą šansą ir Lietuvoje bus pradėta vystyti dalis naujos gamybos arba bus plečiama esama gamyba. Manau, kad statybininkai turės darbo tokiuose projektuose“, – Eltai sakė D. Gedvilas.