Pereiti į pagrindinį turinį

Išsamiausiai visuomenei už ES lėšas atsiskaitė Neringos ir Jonavos savivaldybės

2014-12-09 14:34
DMN inf.
K. Vanago / BFL nuotr.

2007-2013 m. savivaldybių administracijos Lietuvoje gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą daugiau kaip 2,5 tūkst. projektų įgyvendinimui – tai sudaro trečdalį visų per šį periodą finansuotų projektų. Skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ statistika atskleidė, kurios savivaldybės linkusios gyventojams išsamiai papasakoti, kaip buvo panaudotos ES investicijos.

Prie skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ savanoriškai prisijungė 11 savivaldybių administracijų iš 60: Biržų rajono, Druskininkų, Elektrėnų rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Neringos, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Telšių rajono, Utenos rajono bei Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybės užregistravo ir papasakojo apie 27 ES lėšomis finansuotus projektus, kurių bendra suma sudaro daugiau kaip 89,7 mln. litų. Daugiausiai projektų iniciatyvai pateikė Neringos miesto savivaldybė – ji užregistravo net 15 projektų, t. y. visus, kuriems gavo ES struktūrinių fondų finansavimą 2007-2013 metais. Tris projektus užregistravo Jonavos rajono savivaldybė, visos kitos savivaldybės pateikė po vieną projektą.

Pasak vieno iš skaidrumo iniciatyvos steigėjų Žinių ekonomikos forumo analitiko Armino Varanausko, Neringos miesto, Elektrėnų, Jonavos ir Šalčininkų rajono savivaldybės apie 18 projektų pateikė visą prašomą informaciją – užpildė visas tris deklaracijas. „Tai rodo itin atsakingą požiūrį į projektų įgyvendinimo skaidrumą, nes stengiamasi ne tik pristatyti kuo daugiau įgyvendintų projektų, bet ir nepamirštama pateikiamos informacijos kokybė. Tiesa, jau pats prisijungimas prie iniciatyvos yra svarbus žingsnis skaidrumo link – todėl labai kviečiame prisijungti ir kitas savivaldybes“, – pasakoja A. Varanauskas.

Žinių ekonomikos forumo atstovas atkreipia dėmesį, jog ES investicijos yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, todėl kiekvienas projekto vykdytojas turi jausti itin didelę atsakomybę ne tik dėl efektyvaus šių lėšų panaudojimo, bet ir dėl to, kad visuomenei informacija apie panaudotas investicijas būtų lengvai prieinama ir pateikta aiškiai, suprantamai.

Prie iniciatyvos prisijungę projektų vykdytojai pirmiausia turi paskirti asmenį, kuris atsakytų į gyventojams rūpimus klausimus apie ES lėšomis finansuotą projektą. Antrasis žingsnis – pildyti skaidrumo deklaracijas, kurių iš viso yra trys. Deklaracijos skiriasi prašomos informacijos išsamumu – kuo daugiau jų užpildoma, tuo daugiau didesnį skaidrumą simbolizuojančių jonvabalių skiriama. Užpildant visas tris deklaracijas projektų vykdytojui reikia pateikti informaciją ne tik apie projekto tikslą, planuojamus rezultatus, bet ir vykdytus pirkimus, kiek kokie pirkiniai kainavo, paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę, papasakoti, kokia organizacijoje yra apibrėžta dovanų politika, etikos kodeksas, kaip valdomos korupcijos rizikos ir t. t.

Skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“ viešai pristatyta buvo š. m. rugsėjį. Iniciatyvos steigėjais tapo asociacija „Investors’ Forum“, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Visas apie projektus užpildytas deklaracijas galima pamatyti internetiniame tinklalapyje. Gyventojai tinklalapyje taip pat gali surasti visus ES lėšomis iš struktūrinių fondų finansuotus projektus ir pakviesti prie iniciatyvos prisijungti juos dominančius projektus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų