Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, šilumos kainų poveikis energijos kainoms yra didžiausias Lietuvoje – didesnis nei elektros ar gamtinių dujų.
„Tai atitinkamai paaugino infliaciją ir taip pat nuo metų pradžios atlyginimų augimo poveikis tam tikra prasme labiau linkęs pasireikšti kainose“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Mėnesinė faktinė infliacija, ko gero, bus didesnė, nes šildymo kainų augimas nėra toks spartus, koks bus sąskaitų augimas. Sąskaitų augimo infliacija neparodo, nes tiesiog daugiau sunaudota energijos“, – kalbėjo jis.
Tuo metu „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad mėnesio infliaciją sausį labiausiai lėmė mokesčių pakeitimai, įskaitant ir dalies PVM lengvatų panaikinimą arba sumažinimą.
„Mėnesio infliaciją iš esmės lėmė labiau techniniai, pernai formuojant ekonominės politikos procesus apibrėžti dalykai. Tai yra tokie lokalūs veiksniai – pirmiausia mokesčių reformos įtaka ir PVM lengvatų atsisakymas arba sumažinimas: šildymui, karštam vandeniui, malkoms – atsisakyta, keleivių vežimui ir apgyvendinimui – sumažinta. Taipogi ir nauji mokesčiai, matyt, kažkiek veikė kainas – saldintiems gėrimams bei draudimo paslaugoms“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Žvelgiant, matyt, tiek į sausį, tiek į vasarį, šalta žiema paliks reikšmingesnį pėdsaką mūsų vartotojų piniginėse, nes, vienašališkai išlaidos šildymui augs dėl šilumos didesnių poreikių ir atitinkamai tų tokių temperatūrų kontrastų“, – kalbėjo analitikė.
Infliacija šiemet gali siekti ir 4-5 proc.
Pasak Ž. Maurico, išaugusios sąskaitos už šildymą trumpuoju laikotarpiu gali paveikti ir vartojimą: „Gali būti metų pradžia apgaulingai švelni vartojimo atžvilgiu, o vėliau įsisiūbuos, kai pinigai įkris iš antrosios pensijų pakopos.“
Ž. Maurico vertinimu, įsiliesiantys pinigai iš antros pensijų pakopos gali sukelti kur kas didesnę infliaciją nei iki šiol prognozuoja įvairios institucijos. Jo vertinimu, šiemet ji gali siekti ir 4-5 procentus.
„Prognozės pakankamai konservatyvios yra, tiek kokia dalis lėšų bus atsiimta. Aš manyčiau, kad faktas bus šiek tiek didesnis negu daugelis prognozuoja. Ir kuo daugiau pinigų atsiimama per trumpą laikotarpį, tuo didesnis poveikis yra infliacijai, o ne ekonomikos augimui“, – BNS aiškino Ž. Mauricas.
„Kiekvienas papildomas atsiimtas euras ir išleistas, jis vis mažiau prisidės prie ekonomikos augimo – prisidės, bet vis mažiau – ir vis daugiau prisidės prie infliacijos“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, vidutinė metinė infliacija šiemet antrus metus iš eilės bus aukštesnė negu norėtųsi dėl „lokalių faktorių“, bet perkamoji galia priklausys nuo pajamų didėjimo.
„Matome, kad pajamos sparčiai didėja žemiausias pajamas uždirbantiems gyventojams dėl mėnesinės minimalios algos padidinimo 11 proc. Taip pat pensijų augimas 12 proc. irgi yra solidus ir atitinkamai vidutinis atlyginimas šalyje turėtų kilti apie 8 proc. Šitie dydžiai gerokai lenkia infliacijos vidutinį rodiklį, tai perkamoji galia ir toliau didės, nes būtent atlyginimų augimas aplenkia kainų kilimą su didele atsarga“, – kalbėjo anatlikė.
Jos teigimu, maisto infliacijos pikas jau praeityje, naftos kainos taip pat gerokai žemesnės, nors į jas palankiai reaguoja tik benzinas, tuo metu dyzelino atžvilgiu tęsiasi didesnių akcizų poveikis.
Be to, ekonomistė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar vyrauja „chroniška“ paslaugų infliacija, kuri dėl padidintos minimalios algos šiemet taip pat turėtų išlikti.
Statistikai skelbia, kad išankstinė mėnesio infliacija sausį – palyginti su gruodžiu – siekė 1,2 proc., metinė – palyginti su praėjusių metų sausiu – 2,8 proc., o vidutinė metinė – 3,4 proc.
Naujausi komentarai