Tačiau nepaisant skolinimosi kaštų brangimo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis politikas neatmeta galimybės opozicijos siūlymus finansuoti ir tokiu būdu.

Ir nors Seimo narys sutinka, kad kai kurie „antiinfliaciniais“ vadinami siūlymai, kaip kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas daliai maisto produktų, veikiausiai neprisidėtų prie infliacijos tempų slopinimo, kartu jis pabrėžia – padėti žmonėms būtina.

„Infliacijos spiralė tęsis neišvengiamai. Infliacija yra gerokai didesnė, negu pajamų augimas. Sumažinus PVM bent jau sudarytume tokias pačias galimybes nusipirkti produktą. Jeigu visiškai nieko nedarysime, tai kiekvieną dieną žmonių pajamos nuvertėja. Jie nebegali įsigyti to, ką vakar įsigijo“, – interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo J. Jarutis.

Tuo metu kalbėdamas apie kitą opozicijos darbo grupėje parengtą siūlymą – naujų mokesčių įvedimui leisti įsigalioti ne po 6 mėnesių, kaip kad yra dabar, o po 12 mėnesių, „valstietis“ akcentavo, kad ši iniciatyva pirmiausiai buvo pasiūlyta siekiant inicijuoti diskusijas dėl konkrečios problemos sprendimo būdų.

„Matome problemą su naujų mokesčių įvedinėjimu, ar tai būtų nekilnojamo turto mokestis, ar tai, kaip dabar Aplinkos ministerija pasiūlė apmokestinti upių vandenį, kurį išliejame į daržą. Dėl to tas saugiklis galbūt galėtų pagelbėti“, – svarstė jis.

Interviu Eltai metu J. Jarutis taip pat pasidalino savo įžvalgomis dėl keturių opozicijos projektų, kurie jau šį antradienį turėtų pasiekti Seimo plenarinio posėdžio salę. Į darbotvarkę įtraukti opozicinių frakcijų inicijuoti „antiinfliaciniai“ siūlymai, susiję su PVM šildymui, kuro akcizų mažinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu ir elektros rinkos liberalizavimo proceso atidėjimu.

– Biudžeto deficitas jau sudaro 4,9 proc. Tuo tarpu Europos centrinis bankas didina bazines palūkanų normas, tai reiškia, kad skolinimosi kaštai tik brangs. Ekonomistai ir netgi prezidentė Dalia Grybauskaitė įspėja apie recesijos riziką, o tai tikriausiai irgi reiškia, kad pajamų surinkimas tik mažės. Tai ar reikalavimams didinti išlaidas, kurių suma bendrai viršija 1 mlrd. eurų, dabar yra tinkamas metas?

– Na, valstybės išlaidos, taip, didinamos. Turime pasakyti, kad visi šie reikalavimai pateikti dėl to, kad mes manome, jog ši Vyriausybė apskritai vėluoja su antiinfliaciniais pasiūlymais. Mes, aišku, jau patvirtinome biudžeto korekcijas, kurios irgi yra apie 1 mlrd., bet jos įsigalios tik metų viduryje ar net šiek tiek vėliau. Kai tuo tarpu visa kita Europa priima tuos antiinfliacinius pasiūlymus, ar tai būtų akcizų kurui mažinimas, maisto pridėtinės vertės mokesčio mažinimas arba jo atsisakymas iš viso.

Jūs sakote, kad didės skylė biudžete. Šią dieną mes turbūt jau turime 20 proc. infliaciją, o tai pajamos į biudžetą. Prie 12 mlrd. tas milijardas susidaro per kainų augimą ir infliaciją, biudžetas susirinks.

Iš principo infliacija šuoliuoja į priekį šiek tiek daugiau, negu kyla žmonių atlyginimai. Atlyginimai kyla keliais procentais, po 10 proc. per pastaruosius keletą metų, o šiam momentui infliacija yra 18 proc.

Turime pasakyti, kad visi šie reikalavimai pateikti dėl to, kad mes manome, jog ši Vyriausybė apskritai vėluoja su antiinfliaciniais pasiūlymais.

– Tai aš teisingai suprantu, jūs sakote, kad viršplaninės pajamos dėl infliacijos išaugimo tikriausiai atsvers jūsų pasiūlymų kainą?

– Taip, tai kaip vienas iš šaltinių. Padidėjusios įplaukos dėl didesnių kainų. O kitas šaltinis yra skolintos lėšos. Jūs teisingai paminėjote, galbūt palūkanos didės, bet kiek man žinoma, Lietuvos kredito reitingas vertinamas gerai. Palūkanos neturėtų labai išaugti. Kažkiek augs, natūralu, bet įvertinant tai, kad mes turime gerą reitingą, aš tikiuosi, kad valstybei ir Vyriausybei pasiskolinti pavyktų.

Bet čia yra kaip papildoma priemonė. Pirmiausiai reikėtų išnaudoti vidinius resursus, pajamų augimą.

– Bet šitas argumentas jau buvo kartojamas, kai Vyriausybė priiminėjo ankstesnį 2 mlrd. vertės paketą, kad štai yra viršplaninių pajamų. Daug kas tuo pateisino ir kitus išlaidas didinančius siūlymus. Tai kiek neišsemiamas gali būti šitas viršplaninių pajamų argumentas ir ar turite kažkokius skaičiavimus, kokio išaugimo dar galima tikėtis?

– Paprastai parlamente yra pateikimas. Vyriausybė rašo savo išvadą. Mes nesakome, kad čia taip ir ne kitaip. Tiesiog, bent jau mūsų šito vadinamo streiko siekis, kad tos priemonės būtų svarstomos.

– Visgi, jūsų kolegė opozicijoje Rasa Budbergyte sakė, tai pakartojo ir Tomas Tomilinas, kad tikriausiai ne visi siūlymai būtų priimti, nes vis tiek 1 mlrd. eurų didinamas deficitas yra reikšmingas. Todėl tikriausiai tektų kažką rinktis iš šių siūlymų. Ar jūs pats esate iš šių siūlymų numatęs kažkokį prioritetą, kurį priimti reikėtų pirmiausiai, o kitus galbūt tik po to?

– Mano asmenine nuomone tai yra pridėtinės vertės mokestis maisto produktams, kas šiek tiek palengvintų dalią, ypač sunkiai gyvenančių. Taip pat, aš manau, kad ir kuro akcizų mažinimas. Galima didinti alkoholio akcizą, galima sparčiau didinti tabako akcizą, iš kur būtų galima paimti pajamų. Bet kai kuras šiandien kainuoja 2,10 eur., tai tokios kainos niekas turbūt nėra matęs.

Aišku, tai yra įtakojama ir karo Ukrainoje. Net Jungtinės Amerikos Valstijos, virš 5 dolerių už galoną išaugus kainai, jau planuoja įvesti lengvatines korteles, kad bent dalį to pabrangimo kompensuotų. Pas mus apie tai apskritai mūsų Vyriausybė nekalba. Tai vienas iš siūlymų ir bus peržiūrėti tam tikrus akcizus. Yra partijų susitarimas, kad nuosekliai didinti alkoholio, tabako ir kuro akcizus. Tuos du pirmus be problemų didinčiau, bet kuro kainos gula į tų pačių maisto produktų, paslaugų ir apskritai prekių kainą.

– Pati opozicija, ypatingai ekspremjeras Algirdas Butkevičius, kritikavo Vyriausybę dėl tvarių pajamų šaltinių numatymo. Kodėl opozicijai teikiant valstybės išlaidas didinančius siūlymus, lygiagrečiai nėra kažkokių siūlymų, iš kur biudžeto įplaukas padidinti?

– Tiesiog mes norime pamatyti, ar apskritai valdančioji dauguma žiūri į mūsų siūlymus. Kad yra įtraukti keturi klausimai į darbotvarkę, tai čia ne dovana. Matysime, kaip bus balsuojama. Jeigu valdantieji vėl blokuos ir išmes, kaip prieš tai ne kartą darė, visus mūsų pateiktus siūlymus, net neleis tobulinti, tai tiek ir bus to dialogo. Bet čia nenoriu užbėgti už akių, laikas parodys.

Kaip ir minėjau, pateikus pasiūlymą, praėjus pateikimo stadiją, yra visa eilė procedūrų Vyriausybėje, įvertinant valstybės galimybes ir šaltinius, iš kur tai galima paimti.

Jonas Jarutis. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

– Paminėjote, kad vienas iš jūsų asmeniniu vertinimu svarbiausių siūlymų būtų PVM būtiniausiems maisto produktams sumažinimas. Galbūt jau yra atlikti skaičiavimai, kiek kainuotų lengvata tam būtiniausiam krepšeliui ir kas apskritai yra tie būtiniausi maisto produktai? Netgi ekonomistai pabrėžia, kad čia nėra objektyvaus sąrašo ir tikriausiai būtų įsivelta į diskusijas.

– Diskusijų visada yra. Aš tikrai nesu tos srities specialistas. Vyriausybė paprastai sudaro sąrašą, ten yra apie šimtas pirmo būtinumo prekių. Opozicija neturi resursų suskaičiuoti, nes tai įprastai daro Vyriausybė ir Finansų ministerija. Tai mes atidarome diskusiją šiuo klausimu. Natūralu, kad bet kuriuo klausimu yra ir ekspertinės išvados, vertinimai. Tada žiūrime, kokios galimybės, iš kur tų šaltinių ieškoti. Aš porą šaltinių paminėjau, kad tai yra padidėjusios pajamos, galbūt skolinamos lėšos.

– Kalbant apie taiklumą, nes infliacijos kontekste ypač pabrėžiama, kad jeigu priemonės ir būtų priimamos, tai jos turėtų būti taiklios ir orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tęsiant apie PVM maistui mažinimą, tai ši lengvata atitektų net ir tiems, kurie yra patys turtingiausi. Tai ar čia neįžvelgiate problemos, kad galbūt pirmiausiai reikėtų paieškoti taiklesnių priemonių, o tik tada galvoti apie 200 mln. eurų kainuosiančią lengvatą būtiniausiems produktams?

– (Atsidūsta) na... vėlgi, su tuo taiklumu kartais galime ir persistengti, jeigu pradėsime vertinti kiekvieną atskirai. Tai ir administracinė našta didėja ir ta nauda, išgryninant, kam čia labiausiai reikia, gali atnešti daugiau nuostolio, negu naudos. Tiesiog, toks bendras požiūris, kad nei lenkai, nei kitos Europos šalys neskirsto, kad aš Seimo narys gaunu 2 tūkst. eurų, ir to, kuris gauna minimalią algą. Aš, daugiau gaudamas, galbūt renkuosi kitas, prabangos prekes, kurios nėra apmokestinamos mažesniu tarifu.

Čia bus tik ribotas sąrašas tų prekių, kurias paprastai renkasi mažiau pajamų turintys žmonės. O prekių yra daugybė, tai kiekvienas renkamės pagal galimybes. Bet mažas pajamas turintiems žmonėms bent jau kažkiek palengvinti dalią yra mūsų pagrindinis tikslas.

– Paminėjote Lenkiją, bet ką sako ir ekonomistai, kad apskritai šios lengvatos naudą pasiima prekybininkai. Ką matome ir Lenkijoje, kad būtent paklausa pirmiausiai nulemia kainos lubas, o ne kaštų sumažėjimas prekybininkams.

– Mes turime problemą su maža rinka. Mūsų valdymo metu mes labai atsargiai žiūrėjome į tai, nes įprastai tie, kam tai (lengvata–ELTA) skirta, negauna naudos. Bet aš manau, kad kiekviena Vyriausybė turi įjungti Konkurencijos tarybą ir kad nebūtų kartelinių susitarimų, kaip Lietuvoje paprastai darosi. Jeigu dabar įvertinti tą elektros liberalizavimą, tai praktiškai visos įmonės siūlo daugmaž vienodas kainas. Kokia čia laisva rinka, jeigu tu praktiškai nekonkuruoji, tik kas gražiau pateiks pasiūlymą ir labiau privilios, bet iš esmės kainos tos pačios.

Yra problemų su šita sritimi, kad ne visada tos nuolaidos yra taiklios.

– Bet tada kalbant apie kainų sumažėjimą, nes visos šios priemonės yra pateikiamos, kaip antiinfliacinis paketas. Tai matematiškai, taip, kaina sumažėtų nuo 21 iki 5 proc. sumažinus PVM. Bet infliaciją daug nulėmė paklausos veiksniai, tai automatiškai dar labiau padidinus gyventojų perkamąją galią, tikėtina, kad infliacija dar labiau įsisuktų, būtų pakaitinta. Ar čia neįžvelgiate rizikos dėl infliacijos spiralės įsukimo?

– Infliacijos spiralė tęsis neišvengiamai. Infliacija yra gerokai didesnė, negu pajamų augimas. Sumažinus PVM bent jau sudarytume tokias pačias galimybes nusipirkti produktą. Jeigu visiškai nieko nedarysime, tai kiekvieną dieną žmonių pajamos nuvertėja. Jie nebegali įsigyti to, ką vakar įsigijo. Aš tikrai nesu labai stiprus ekonominių dalykų žinovas, bet tiesiog iš politinės pusės kalbu.

Norime pamatyti, ar apskritai valdančioji dauguma žiūri į mūsų siūlymus. Kad yra įtraukti keturi klausimai į darbotvarkę, tai čia ne dovana.

– Kalbant apie kitus siūlymus, susijusius su PVM lengvatomis. Yra energetinių siūlymų, kad šildymui, vandeniui, elektrai būtų taikoma lengvata. Bet ar nėra taip, kad išaugusios kainos tokiu būdu tiesiog būtų atidedamos vėlesniam laikotarpiui? Nes jau ir dabar yra taikomas praėjusių metų pabaigoje priimtas kainų išdėliojimas 5 metų laikotarpiui. O dabar tiesiog dar siūloma taikyti lengvatą. Tai jeigu ji būtų laikina, ją grąžinus vis tiek kainos kažkada išaugtų?

– Tai kaip sakoma, skolą vis tiek reikia atiduoti. Nesvarbu ar vakar, ar 5 metų laikotarpyje, vis tiek ją reikia atiduoti. Tai mano požiūriu nesprendžia problemos, jeigu žmogus neturi pajamų šiandien. Šiai dienai žmonėms reikia mokėti už šildymą, nusipirkti malkų, dujų. Aš tikiu, kad tai yra laikinos priemonės.

– Taip pat siūlomas ir elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas. Ką šis siūlymas apskritai turi bendro su infliacija? Nes kiek yra pateikiami skaičiavimai, tai elektros tiekėjo pasirinkimo galimybė daugiausiai lėmė iki 3 proc. kainos padidėjimą. Kokią įtaką apskritai šis liberalizacijos procesas turėjo elektros kainų augimui?

– Sunku pasakyti, kokią tiesioginę įtaką. Mes teikiame šį siūlymą, nes manome, kad liberalizacija per prievartą išvis netinkamas dalykas. Žmogus turi turėti galimybę pasirinkti. Bet mes ne prieš rinkos liberalizavimą, mes ne prieš tai, kad laisva ekonomika gyvuotų. Prisimename, kaip buvo ir telekomunikacijų tinklas.

Bet mes esame prieš prievartinį išvarymą bei prieš baudą per 25 proc. kainos padidinimą. Kodėl ji turi padidėti? Garantinis tiekimas turėtų veikti rinkos sąlygomis. Aišku, tas terminas negali būti begalinis, bet galbūt yra žmogaus filosofija, jis įsitikinęs, kad geriau valstybės kontroliuojamas tiekimas. Tai tokia galimybė turėtų būti. Paprastai tai padiktuoja pati rinka, vienas pamato, kad kaimynas mažiau moka, tai taip pereinama natūraliai. O dabar toks prievartinis išvarymas. Todėl tas punktas dėl to ir buvo įtrauktas. Mes nesame prieš liberalizavimą, bet mes esame prieš prievartinį liberalizavimą.

– Kitas siūlymas yra kuro akcizų sumažinimas. Tikriausiai šiuo siūlymu būtų padidinama kuro paklausa, įperkamumas. Taip automatiškai didėja naftą išgaunančių valstybių pajamos, nes kaina nekrenta. Tai reiškia – didėja Rusijos pajamos, ką pabrėžia ir ekonomistai...

– Mes neperkame iš Rusijos.

– Jeigu naftos kaina dėl paklausos išlieka aukšta, vadinasi, Rusijos generuojamos pajamos vis tiek yra ganėtinai aukštos, nes naftos kaina nekrenta ir tuomet ją gali parduoti brangiau.

– Tai ką, dabar visai nereaguoti ir žmonėms leisti išvis nebesugebėti nusipirkti kuro. Tai stos ekonomika. Natūralu. Jeigu mes nebepirksime automobilių, vartojimas yra ekonomikos variklis. Tai jeigu mes nebeįperkame, tai natūraliai mažėja vartojimas. Vėlgi, mažėja įplaukos į biudžetą ir tas ratas vėl užsidaro. Jeigu mažėja įplaukos į biudžetą, tai valstybė nebeturi iš ko kompensuoti įvairių programų.

– O yra požymių, kad kuras būtų mažiau įperkamas? Nes štai ekonomistas Žygimantas Mauricas pateikia skaičiavimus, kad lyginant su 2011–2014 metais mūsų įperkamumas už vidutinį atlyginimą yra dvigubai didesnis. Netgi lyginant su 2017–2018 m., jis yra didesnis, tik naftos kainai prieš porą metų nukritus į žemumas, tada įperkamumas buvo didesnis nei dabar. Iš esmės mes galime nusipirkti apie 630 litrų kuro už savo vidutinį atlyginimą. Tai ar iš tiesų tas kuro įperkamumas yra mažas?

– Na aš už Seimo nario atlyginimą dabar tiek nebenupirkčiau (juokiasi)... vėlgi, čia galbūt Lietuvos specifika. Kai naftos kaina biržoje krenta, mūsų degalinės turi užsipirkusios brangaus kuro, nes reikia išparduoti. O kai pakyla, tada to pigaus kuro nebelieka, iš karto pasidaro brangus. Čia vėlgi manyčiau, kad Konkurencijos taryba nedirba savo darbo.

Mes dviračio neišrandame. Tai daro Amerika šiuo metu, Lenkija PVM sumažino iki 0. Bet ne dabar, o jau metų pradžioje.

– Jūs pats atstovaujate Valstiečių ir žaliųjų frakcijai. Kiek apskritai su žaliąja darbotvarke yra suderinamas šis akcizų mažinimas? Nes tarsi kainos padidėjimas, kuro pabrangimas turėtų būti „Dievo palaima“ žaliesiems. Žmonės tada rinktųsi tam tikras alternatyvas, viešąjį transportą ar elektrinius paspirtukus?

– Tai nepasidaro taip (spragteli pirštais). Negali nei paspirtuko, nei elektromobilio taip greitai nusipirkti, tam reikia laiko. Galų gale, tos visos alternatyvios priemonės yra ganėtinai brangios, kas vidutiniam Lietuvos piliečiams neįperkama.

Apie paspirtuką aš nekalbu. Paspirtukai išvis čia ne transporto priemonė.

Bet šiaip alternatyvų žalią automobilį net geras pajamas gaunantys žmonės negali nupirkti.

Tai galbūt prieštarauja žaliajai filosofijai, bet yra ekonominė krizė, pasaulinė krizė. Tai žmonės turi išgyventi. Žmonės nori pigaus maisto, pigių paslaugų. O kai energetika brangi, tai natūralu, kad neturime galimybės to gauti.

– Kitas siūlymas susijęs jau ne su vartojimo mokesčių mažinimu, bet būtent su pajamų didinimu. Tai yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesine alga. Ar šį siūlymą reikėtų taikyti jau nuo dabar, ar galbūt kaip kompromisą matytumėt tam tikrą palaipsnį didinimą ir tai jus jau tenkintų?

– Žiūrėsim, kas ką kalbės iš valdančiųjų. Šiaip realiai jau nebedidelis tas skirtumas tarp dabartinio neapmokestinamo dydžio ir minimalios algos. Manau, kad kuo greičiau tai padarysime, tuo daugiau pajamų žmonių piniginėse atsirastų. Bet kompromiso visada reikia ieškoti, politika toks dalykas.

– Iš esmės sutiktumėt, kad jeigu valdantieji sakytų, jog šiemet iki MMA dar nedidiname neapmokestinamojo dydžio?

– Aš galiu kalbėti už save, bet yra opozicijos susitarimas teikti siūlymą. Reaguosime tada, kai bus valdančiųjų sprendimai.

– Yra dar vienas siūlymas: nuo 6 iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kai įsigalioja mokesčių pakeitimai. Ar šis siūlymas ir pačios opozicijos antiinfliacinėms iniciatyvoms iš principo turėtų galioti, kad jūsų siūlomi mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti vėliau?

– Antiinfliacinės priemonės yra ekstra. Mes nesakome, kad viskam taikyti.

Kaip dabar kalba apie nekilnojamo turto mokestį. Tai visuomenę reikia paruošti tam tikriems dalykams. Ir apskritai mes pasigendame dabartinės valdančiosios daugumos kompleksinio mokesčių peržiūrėjimo. Buvo žadėta. Tai buvo vienas iš jų programinių dalykų, bet antri metai baigėsi, turbūt prieš rinkimus niekas nebenorės daryti kardinalių judesių. Tenka apgailestauti.

Bet šiaip alternatyvų žalią automobilį net geras pajamas gaunantys žmonės negali nupirkti.

Mūsų siūlymai irgi yra taikyti tam tikras priemones, bet įvertinama dabartinė situacija.

– Tai matytumėt, kad šis įstatymas įsigaliotų tik vėliau ar būtų kažkokios išimtys, tarkime, tik mokesčių didinimui?

– Jeigu gerai suprantu, tai tik naujų mokesčių įvedimui, kurių dabar nėra. Čia yra kolegos Žemaitaičio siūlymas.

– Bet ar tada nesusiduriama su problema, kad mes prarandame reakcijos galimybę tokiais kritiniais atvejais? Nes štai pajamos gali būti padidinamos tik po 12 mėnesių, o išlaidų didinimas, štai 1 mlrd. eurų, iš karto gali būti priimamas?

– Čia tiesiog yra diskusija. Aš dabar neturiu atsakymo, kad taip arba ne. Tiesiog, matome problemą su naujų mokesčių įvedinėjimu, ar tai būtų nekilnojamo turto mokestis, ar tai, kaip dabar Aplinkos ministerija pasiūlė apmokestinti upių vandenį, kurį išliejame į daržą. Dėl to tas saugiklis galbūt galėtų pagelbėti.

– Apibendrinant. Kaip suprantu, į daugelį šių siūlymų žiūrite pirmiausiai, kaip į iniciatyvą diskusijai. Būtent tada žiūrėsite valdančiųjų reakciją ir spręsite, kurie iš jų bus prioritetai opozicijai?

– Prioritetas yra toks – sunkiu valstybei ir pasauliui metų padėti lengviau išgyventi mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tai pagrindinis tikslas.