„Vokietijos, Baltijos šalių prekybos rūmai oficialiai kreipėsi į mūsų valdžios institucijas, tuos laiškus yra gavusios kelios mūsų ministerijos, prezidentūra ir t. t. Mes visi suprantame, kad vokiečiai yra ta tauta, kuri šiaip nerašo laiškų todėl, kad, na, neturi prieš Kalėdas ką veikti. Jie tikrai labai gerai paskaičiuoja, pamatuoja ir įspėja apie grėsmę. Taip pat, ne viena įmonė dirba su Kinija ir, iš tikrųjų, labai daug yra grėsmingų įspėjimų, kad toms įmonėms gali būti blogai, taip pat su kokiomis rizikomis susiduria ir t. t. Ne viena įmonė paminėjo, kad tarp galimų scenarijų yra pasitraukimas iš Lietuvos”, – dalijosi S. Besagirskas.

Kinijos spaudimas šalims pasireiškia įvairiai. „Mes suprantame, kad eksportas į Kiniją sustojo, importas irgi stringa. Vienoms įmonėms sako, kad jos kol kas nejaučia to, kitos įmonės mato, kad prekės tiesiog neatkeliauja, atkeliauja vėliau ar už didesnę kainą ir pan. Didžiosios Europos kompanijos irgi patiria spaudimą: kinai sako, kad jeigu jūs dirbsite su Lietuva, mes irgi mąstysime, kaip čia su jumis nedraugauti, t. y. galbūt kainas kelti, galbūt mažiau pirkti, parduoti ir pan.“, – teigė pašnekovas.

S. Besagirskas/A. Ufarto/BNS nuotr.

Vokietijos investicijos Lietuvoje yra tikrai didelės. Pavyzdžiui, „Continental“ į Lietuvą atėjo su viena didžiausių investicijų – apie 180 mln. eurų, „Hellos“ investicijos yra daugiau nei 30 mln. eurų. S. Besagirskas, paklaustas, ar tokio dydžio įmonės galėtų pasitraukti iš Lietuvos, pripažino, kad ilgainiui šių įmonių pelnas gali smukti.

„Aš manau, kad jie taip paprastai nepasitrauks, bet jie skaičiuos, ir elementariai skaičiai viską pasakys. Jeigu jie matys, kad tai yra nepelninga – na, kinai pasakys, kad jų žaliavos kainuos, tarkim, 20 proc. brangiau, jeigu jie dirbs su Lietuva, – tai jie natūraliai pasiskaičiuos. Jie yra verslininkai, ne politikai. Matys, ar jiems apsimoka, ar ne, priklausomai nuo to, kokį susitarimą jie ras su kinais. Viena iš rizikų – jie priims tokį sprendimą, kad pasitrauks visiškai”, – svarstė S. Besagirskas.

Vokietijos investicijos Lietuvoje dabar yra pusantro milijardo eurų. Pasitraukimas esą galimai paskatintų ir tokį patį kitų šalių žingsnį.

„Man vienos vokiečių įmonės vadovas pasakė labai tiesiai: jeigu pasitraukia vokiečiai, pasitraukia visi iš paskos – tada jūs galite užrakinti Lietuvą. Aš manau, problema bus ta, kad mes kaip šalis, į kurią galima investuoti, dešimt metų būsim niekam neįdomūs, niekas net nesvarstys galimybės čia investuoti. Gal kokia nors graži lietuvaitė susiras gražų italą ir jie čia atidarys piceriją, bet jeigu kalbam apie rimtas, dideles investicijas, tai manau, kad mes būsime ta „balta dėmė“ žemėlapyje, kurią visi tiesiog pravers. Jeigu kalbame apie gamybinį verslą, kuris didžiąja dalimi susijęs su Kinija, manau, kad visoms gamybinėms įmonėms, nepriklausomai, kas yra kapitalo savininkas – lietuvis, prancūzas, britas ar vokietis – jiems čia bus tiesiog nepalanku dirbti, ir jie mąstys apie planą B, kur galima išsikelti tik dėl ekonominių priežasčių. Verslas politikos nedaro – verslas uždirbinėja pinigus“, – aiškino vyras.

Verslas politikos nedaro – verslas uždirbinėja pinigus.

Tam, kad šalies ekonominė ir politinė padėtis pagerėtų, S. Besagirskas siūlė atsitraukti.

„Galbūt politiškai nelabai gražiai skambės, bet reikia atsitraukti. Pavyzdžiui, Taivano pavadinimą atstovybėje pakeisti į Taipėjaus. Vieną žodį pakeitus, manau, laikinai išspręstume problemą“, – tikino pašnekovas.

Apie tai, kokia būtų paties Taivano reakcija į šį gestą, S. Besagirskas svarstė, jog tai neturėtų jo įžeisti.

„Taivanas vis tiek yra mūsų partneris ir nusisukti nuo Taivano tikrai nereikėtų. Reikia su jais kalbėtis, bet jie puikiai supranta situaciją ir nemanau, kad jie įsižeis ir t. t. Reikia kalbėti, kad mes juos palaikysime, tik šiandien, kadangi grėsmės yra per didelės, mes atsitraukiame, bet toliau su jais draugausime. Manau, kad mes neišduodame savo principų, bet tuo pačiu nepasmerkiame savęs badauti. Kartais reikia nuleisti galvą ir pripažinti pralaimėjimą“, – nuomonę išsakė S. Besagirskas.