„Iš tikrųjų šiuo metu valstybėje vyksta taip, kad ji, turėdama tikslą sumažinti socialinę atskirtį, sako: „mums reikia 100 mln. eurų“. (...) Paimkime vieną to paties „Investuotojų forumo“ narį: „Danske“ banko paslaugų centrą. (...) Vien iš darbuotojų mokesčių šis bankas atskaito ir sumoka į biudžetą 44 mln. eurų mokesčio. (...) Tokių centrų atsiranda, daugėja, (...) jeigu mokesčių pakeitimai bus priimti, Lietuva per metus praras bent porą investuotojų, kurie neateis į Lietuvą. Jei neateitų du „Danske“ banko paslaugų centrai, štai jums ir 100 mln. eurų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė R. Valiūnas.

„Reikia neatimti iš kažko ir kažkam duoti, bet padidinti bendrą ekonominę situaciją“, – pridūrė jis.

Reikia neatimti iš kažko ir kažkam duoti, bet padidinti bendrą ekonominę situaciją.

Anot advokato, taip vadinamame nacionaliniame susitarime tarp verslo sektoriaus ir valdžios atstovų buvo numatyta nedaryti mokestinių pakeitimų nepasitarus su verslu.

„Buvo sutarti du dalykai: bet kokie mokesčių pakėlimai bus daromi tik diskutuojant su verslu. Matyt, labai sunku būtų davimą kelių dienų termino pastaboms išreikšti vadinti diskusija, nebent formalios varnelės uždėjimu.

Iš minties sakau, kad ten buvo parašyta, kad jei būtų keliami vieni mokesčiai, susiję su verslu, turėtų būti mažinami kiti, ir taip išlaikytas balansas“, – laidoje teigė R. Valiūnas.

ELTA primena, kad Seimas yra priėmęs svarstyti prezidento Gitano Nausėdos mokestinius siūlymus, orientuotus į senatvės pensijų didinimą.

Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.

Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.

Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam – 1,91 proc. punkto – indeksavimui reikės apie 33,2 mln. eurų.

Taip pat Seimas priėmė svarstyti prezidento siūlymą kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).

Seimas priėmė svarstyti ir kitą prezidento siūlymą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą.

Šiuo metu taikomas 56 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio.

Valstybės biudžete iš akcizų didinimo 2020 m. bus papildomai gauta 17 mln. eurų pajamų.

Kaip kiek anksčiau yra sakęs prezidento G. Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, siūlomi skirti papildomi 100 mln. eurų skurdo mažinimui padėtų išlaisvinti vienus mažiausiai pajamų turinčius žmones – pensininkus - iš santykinio skurdo spąstų. Jų pajamos turi augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas, sako prezidento patarėjas.

Seimas ėmėsi ir atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Seimas po pateikimo taip pat yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.