– Kiek metų girdite, kad vis imamasi negalią turinčių žmonių įdarbinimo reformos?

– Jei bus priimti pakeitimai, sakyčiau, kad tai penkiolikos metų darbas. Tiek metų siekiame pokyčių. Akivaizdu, kad jų reikia. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva atrodo gana apgailėtinai. Jei bus priimtos priemones, turėtų duoti nemenką poveikį.

– Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, turbūt neužima garbingos vietos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuva gerokai žemiau vidurkio. Yra šalių, pvz., Švedija, kur žmonių, turinčių negalią, dalis dirba daugiau nei sveikų. Skaičiai tikrai įspūdingi, net sunku įsivaizduoti, kaip to galima pasiekti. Pvz., siekia 90 proc., kitose šalyse 60–70 proc. Jei pasiektume bent 30–40 proc., jau būtų labai gerai.

– Koks dabar procentas Lietuvoje?

– Apie 27 proc.

– Kaip vertinate Seimui pateiktas pataisas?

– Labai teigiamai, nes atsiranda galimybė neįgaliems asmenims gauti darbo asistentą. Pagalbininką, kuris gali būti ir įmonėje dirbantis žmogus, kuriam reikėtų atkreipti dėmesį. Priklauso nuo to, kokius modelius darbdaviai pasirinks. Tai didžiulis proveržis, nes to iki šiol nebuvo. Tokias pagalbos formas buvo įmanoma gauti tik socialinėse įmonėse. Dabar tokia variacija bus visiems darbdaviams.

– Ar yra kas šiose pataisose jums kliūva?

– Kol kas man niekas nekliūva. Sakyčiau, kad galėtų būti dar daugiau visokių variantų, bet tai jau poįstatyminių teisės aktų reglamentavimas ir mes nuoširdžiai dirbame su ministerija, sieksime, kad būtų įvesta daugiau naujovių.

– Ar pakaks finansavimo?

– Jei užteko socialinėms įmonėms, kažkuriais metais jis buvo daugiau nei 30 mln., turėtų užtekti. Šiek tiek skiriasi darbo užmokesčio subsidijavimo laikotarpiai. Mes stebėjome, kas vyksta su socialinių įmonių tvarka, ir matėme, kad darbuotojų kaita įmonėse vienais metais buvo netgi 50 proc. Vadinasi, nepaisant subsidijų, darbuotojai keitėsi kad pusmetį. Tai ydinga ir nepasiteisino. Čia panaudotas modelis kaip iki šiol buvo atvirtoje darbo rinkoje. Manau, pinigai toks dalykas – jų visada gali būti mažai, bet pradiniam startui ir efektyvumo vertinimui turėtų užtekti.

– Kiek svarbu žmogui, turiniam negalią, dirbti atviroje darbo rinkoje?

– Turiu sunkios negalios dukrą, mes einame į tas parduotuves, kurios draugiškos neįgaliesiems, gera ateiti apsipirkti. Tas pats yra ir su darbo vieta. Užimtumo įstatyme yra naujas dalykas – jeigu bėda atsitiko dirbančiam žmogui ir reikia pritaikytos darbo vietos, dabar bus galimybė gauti pagalbos darbdaviui. Manau, tai didžiulė prevencija, kad žmogus liktų darbo rinkoje.

– Kokius darbus dažniausiai dirba žmonės, turintys negalią?

– Visokius. Yra ir su mokslo daktaro laipsniais. Negalėčiau net išskirti. Dirba nuo A iki Z.

– Kaip manote, kiek po reformos keistųsi dirbančiųjų procentas?

– Vyriausybė užsibrėžė planą didinti iki 47 proc. Tikiuosi, per protu suvokiamą laikotarpį to ir pasieksime.

– Ar realu kada nors pasiekti Švedijos standartą?

– Realu, jei bus didelė darbingumo ir neįgalumo vertinimo sistema ar jos reforma. Ten didžiulė bėda. Manau, po Užimtumo įstatymo pakeitimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laukia šitas labai ritmas iššūkis.