– Atlikote apklausą. Kiek klientų planuoja pinigus atsiimti?
– Skaičius mus nustebino – net 60 proc. mūsų klientų planuoja atsiimti pinigus iš pensijų fondų. Darydami apklausą tikėjomės, kad šis skaičius bus šiek tiek mažesnis.
– Anksčiau girdėtuose vertinimuose procentas, atrodo, siekdavo iki 60, bet tai būdavo viršutinė riba. Dabar didesnioji dalis iš tiesų planuoja atsiėmimą?
– Taip, ir tai gana panašu į Estijos pavyzdį, kurį matėme 2023 metais.
– Ar žmonės tiksliai žino, kad pinigų negaus nei kitą dieną, nei po kelių dienų nuo prašymo pateikimo?
– Apklausą ir darėme su tokia intencija – išsiaiškinti, ar žmonės žino, kokia bus reali išmokėjimo tvarka. Daugelis tikisi, kad po Naujųjų metų bus galima staiga atsiimti pinigus ir tarsi netikėtai praturtėti. Tačiau tvarka yra tokia: jei prašymas pateikiamas sausį, vasarį ar kovą, pinigai išmokami balandžio pirmosiomis 20 dienų. Tokia tvarka galios visą dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Apklausos duomenimis, apie pusė respondentų šio fakto nežinojo.
– Vadinasi, visiškai nesvarbu, ar prašymas pateikiamas sausio 5 d., ar kovo 25 d. – vis tiek patenkama į pirmąjį ketvirtį?
– Taip, visiškai.
– Kam žmonės planuoja išleisti atsiimamus pinigus? Ar tie 60 proc. turi konkretų planą?
– Planų įvairovė labai didelė. Žmonės mini pradinį įnašą būstui, automobilio pirkimą, keliones, skolų padengimą. Nemaža dalis pripažįsta, kad iš visų šių variantų būtent skolų padengimas, kalbant apie pensijų fondų pinigus, būtų pats racionaliausias sprendimas.
– Geriausia būtų tuos pinigus naudoti skoloms padengti?
– Pirmiausia reikia labai gerai įvertinti, ar apskritai verta tuos pinigus atsiimti. Tam būtinas aiškus planas. Pensijų fonduose pinigai kaupiami ne šiaip sau – jie skirti oriai senatvei ir pensijai užtikrinti. Todėl mano, kaip eksperto, patarimas – prieš priimant sprendimą įsivertinti, ką konkrečiai darysite su tomis lėšomis, nes jos ir buvo kaupiamos tam laikotarpiui, kai jų labiausiai reikės.
– Kitaip tariant, tai nėra vienkartinė valdžios dovana?
– Būtent. Tai yra pačių žmonių pinigai, kuriuos jie kaupė ilgą laiką. Todėl prieš pateikiant prašymą svarbu žinoti, kokia yra išmokėjimo tvarka – tai padeda realistiškiau planuoti trumpalaikius lūkesčius.
– Taip pat svarbu žinoti ir tikslią sumą, kurią žmogus gaus?
– Be jokios abejonės. Šiuo metu dažnai kalbame apie rinkos vidurkius, tačiau kiekvienas žmogus, prisijungęs prie savo pensijų fondo paskyros, gali matyti konkrečią sumą ir įvertinti, kaip ją galėtų panaudoti.
– Minėjote gana dideles žmonių svajones – automobilį, būsto pradinį įnašą. Ar nėra taip, kad dalis žmonių pervertina, kiek realiai gaus?
– Taip. Lietuvos banko skaičiavimais, vidutiniškai žmogus pensijų fonde yra sukaupęs apie 4,6 tūkst. eurų. Tačiau ši suma labai priklauso nuo individualios situacijos: kiek metų žmogus kaupė, kokio dydžio įmokas mokėjo. Ankstesnis mūsų tyrimas parodė, kad apie 15 proc. žmonių per metus nesusitaupo visiškai nieko ir gyvena nuo algos iki algos. Vis dėlto tai ne visai tiesa, nes jų įmokos į pensijų fondus ir buvo tos santaupos, tik atidedamos labai ilgam laikotarpiui.
– Ar tikrai verta šias lėšas išleisti emociniams pirkiniams, kurie suteiks tik trumpalaikį džiaugsmą?
– Jeigu žmogus nežino, kur dėti tuos pinigus, aš sakyčiau, kad geriau jų ir neatsiimti. Jei yra aiškios investavimo ar taupymo alternatyvos, kurios ilgalaikėje perspektyvoje – po 10 ar 20 metų – sugeneruos panašią ar didesnę grąžą nei fondas, tuomet sprendimas gali būti pagrįstas. Tačiau dažniausiai kalbame apie palyginti nedidelę sumą, kuri trumpuoju laikotarpiu suteiks džiaugsmo, bet ilgainiui jos vertė gali būti gerokai didesnė būtent pensijų fonde.
Naujausi komentarai